Nuostolių eliminavimas statybose: raktas į efektyvumo didinimą

Tinklaraštis 2024-12-06

Ankstesniame tinklaraščio įraše RNDV gamybos projektų vadovas Giedrius Grėbliūnas analizavo statybų produktyvumo sudėtingumą ir nuolatines problemas, trukdančias siekti pažangos. Šį kartą gilinamės į vieną didžiausių kliūčių – statybų efektyvumo nuostolius.

Nuostolių suvokimas statybose

Daugeliui iš jūsų terminas „nuostoliai“ gamyboje jau pažįstamas. Tai veiklos, vykstančios projekto metu, tačiau nesukuriančios vertės. Jos gali būti tokios kaip vaikščiojimas, informacijos paieška, klaidų taisymas ar darbo klaidų taisymas. Gamybos sektoriuje, skirtingai nuo statybų, didžiulė pažanga pasiekta mažinant nuostolius. Efektyvumas padidintas iki aštuonių kartų. Gamybos sektoriui pavyko sumažinant nuostolių dalį iki vos 12 % viso darbo laiko!

Statybų nuostolių realybė

Deja, statybų sektoriuje situacija gerokai kitokia. Giedrius Grėbliūnas pabrėžia: „Nuostoliai paprastai sudaro net 57 % projekto trukmės. Norint geriau tai suvokti: per įprastą 10 valandų darbo dieną beveik 6 valandos skiriamos veikloms, kurios neprisideda prie galutinio rezultato.“

Šios veiklos apima:

Informacijos paiešką dėl neaiškių specifikacijų.

Laiko švaistymą taisant klaidas brėžiniuose ar laukiant atsakymų.

Dažną darbo vietos keitimą ir pasirengimą naujai užduočiai.

Nesuderintą skirtingų specialistų darbą, sukeliantį vėlavimus.

Lėtą problemų sprendimą, kai užduotys lieka neužbaigtos ir turi būti vykdomos vėliau.

Trumpai tariant, statybų komandos dažnai priverstos švaistyti brangų laiką užduotims, kurios tiesiogiai neprisideda prie projekto įgyvendinimo, ir tai labai kenkia produktyvumui.

Ką galima pakeisti?

Svarbu suprasti, kad kiekvieno darbuotojo pridėtinė vertė yra ribota – per dieną galima atlikti tik tam tikrą darbų kiekį. Todėl efektyvumo didinimas nėra susijęs su darbuotojų judėjimo ar darbo greičio didinimu. Esmė – nuostolių pašalinimas.

„Pašalinus nuostolius, galima išlaisvinti laiką ir nukreipti pastangas į vertę kuriančias veiklas. Šis pokytis yra esminis produktyvumo didinimui,“ – teigia RNDV gamybos projektų vadovas.

Nuostolių pašalinimo poveikis

Toliau pateikiame vizualų pavyzdį, parodantį, koks reikšmingas yra nuostolių eliminavimas. RNDV projektuose pastebėta, kad sumažinus kliūtis darbuotojams, laikas, reikalingas užduotims atlikti, gali sumažėti perpus, lyginant su tradiciniais statybų procesais, kuriuose nuostolių yra daug.

RNDV požiūris: efektyvumo matavimas ir gerinimas

„RNDV aktyviai matuojame savo efektyvumą taikydami tokias praktikas kaip „Gemba“ patikros, kurių metu analizuojame realias operacijas objekte. Šių stebėjimų metu patvirtinome, kad nuostolių pašalinimas – nesvarbu, ar tai nereikalingi žingsniai ar nesusikalbėjimas – dramatiškai pagreitina projektų užbaigimą,“ – dalijasi Giedrius Grėbliūnas.

Tačiau svarbu paminėti, kad tokie pokyčiai įmanomi tik tuomet, kai visos projekte dalyvaujančios šalys glaudžiai bendradarbiauja. Problemų sprendimas ankstyvoje stadijoje, darbų suderinimas tarp komandų ir optimalių sąlygų palaikymas objekte yra būtini, kad kiekvienas darbuotojas galėtų dirbti be nereikalingų trikdžių.

Išvada

Statybų sektorius ilgą laiką atsiliko produktyvumo srityje, palyginti su gamyba, tačiau tai neturi būti nuosprendis. Dėmesys nuostolių eliminavimui leidžia atverti reikšmingas galimybes didinti efektyvumą kiekviename projekte.

Kitame įraše RNDV gamybos projektų vadovas Giedrius Grėbliūnas apžvelgs, kaip technologijos ir Lean metodikos gali dar labiau padėti tobulinti procesus ir mažinti nuostolius statybose. Sekite naujienas!

Statybų sektoriaus iššūkiai: kodėl sustojo produktyvumas

Tinklaraštis 2024-10-03

Pagrindinis statybų pramonės principas, kaip uždirbti pinigus, atrodo paprastas: sukurk vertę klientui ir gauk už tai atlygį. Bet, kaip teigia RNDV gamybos projektų vadovas Giedrius Grėbliūnas: „Jei tik viskas būtų taip paprasta!“

„Jei kalbame apie tinkamą statybų vykdymą – RNDV turi patirties ir žinių. Šiame straipsnyje pasidalinsiu keliomis įžvalgomis apie tai, kur slypi gero statybos proceso pagrindas“, – sako Giedrius Grėbliūnas.

Statybų sėkmės principai

Suskirstykime statybų procesą į dvi pagrindines fazes: projektavimą ir statybą. Tai galima įsivaizduoti kaip dvi atskiras vertės dalis. Pirmoji dalis atspindi vertę, kuri atsiranda iš tikslaus ir efektyvaus projektavimo. Antra krūva – tai vertė, sukurta nepriekaištingai įgyvendinant projektą statybų metu. Jei abi fazės vykdomos tinkamai, projektas laikomas sėkmingu. Žinoma, galima įtraukti ir papildomų žingsnių, tačiau esmė lieka ta pati: sėkmė yra bendra atsakomybė visuose etapuose.

Tradicinių statybos metodų iššūkiai

Deja, tradiciniai projektų įgyvendinimo metodai dažnai neleidžia išnaudoti viso vertės potencialo. Pavyzdžiui, net jei projektavimo fazė praeina sklandžiai, statybų fazėje viskas gali būti priešingai. Nesusikalbėjimas, bendradarbiavimo trūkumas ir neoptimalūs procesai dažnai sukelia didelius nuostolius. Būtent čia pradeda nykti ta „vertės krūva“, kuri turėtų būti sukurta statybų metu.

Gamybos proceso nuostoliai atsiranda, kai statybų fazė nukrypsta nuo plano – ar tai būtų vėlavimai, pakartotiniai darbai, ar prasta komandų koordinacija. Tokie neefektyvūs procesai sukelia laiko praradimus, padidina išlaidas ir galiausiai sumažina galutinio produkto kokybę.

Statybų produktyvumo problema

Vertės praradimo problema statybose nėra nauja. Pasak „McKinsey Global Institute“ tyrimo, statybų produktyvumas per pastaruosius dešimtmečius iš esmės nepasikeitė. Tyrime pateikta diagrama rodo bendros pridėtinės vertės kiekį per darbo valandą nuo 1947 metų pastoviomis kainomis. Iš esmės, tai atspindi produktyvumo evoliuciją – ar tiksliau, jo stagnaciją.

Giedrius Grėbliūnas pastebi, kad nepaisant atnaujintų tyrimų, bendri rezultatai išlieka tie patys. „Taip, statybų srityje matome skirtingus produktyvumo lygius, priklausomai nuo projektų tipų. Pavyzdžiui, daugiabučių pastatų statybos yra efektyvesnės nei vienbučių namų, o pramonės objektai lenkia kelių tiesimo projektus. Jei kyla klausimas kur šioje skalėje yra laivų statybą – štai jums atsakymas.“

Laivų statybos sudėtingumas

Įdomus palyginimas – laivų statybos pramonė. Viename susijusiame tyrime produktai buvo matuojami pagal du parametrus: sudėtingumą ir vystymo laiką. Laivai, kaip ir lėktuvai bei branduolinės jėgainės, yra viršutinėje abiejų šių veiksnių skalės dalyje.

„Laivų vystymo ciklas yra ilgas. Ir jų sudėtingumas niekuo nenusileidžia lėktuvams ar branduolinėms jėgainėms. Kai derinate tokį sudėtingumą su ilgu vystymo laiku, nesunku suprasti, kad susiduriate su dideliu iššūkiu. Per šį laiką gali atsirasti kainų kritimas, keistis personalas, prasidėti pandemija, karas ir kiti veiksniai, kurie neleidžia projekto vadovui ramiai miegoti“, pabrėžia Giedrius Grėbliūnas.

Statybų pramonės produktyvumo problemos yra gerai žinomos – akivaizdu, kad pokyčiai yra būtini. Dabar iššūkis yra nustatyti pagrindines neefektyvumo priežastis ir rasti sprendimus joms išspręsti.

Giedrius Grėbliūnas aptars šias strategijas kitame tinklaraščio įraše – sekite naujienas!

Saulės elektra metams aprūpins 12 tūkst. namų ūkių – prie Marijampolės pradedamos vienos moderniausių saulės elektrinių Baltijos šalyse statybos

Apie mus 2024-09-27

36,4 megavatų saulės elektrinių parką įrengs Lietuvos UAB „RNDV Group“, projekto valdytojas – UAB „Wiso Engineering“.

Prie Marijampolės, Kapsuose, 2025 m. vasario mėn. iškils vienas didžiausių Baltijos šalyse kintamo kampo saulės sekimo sistemą turinčių saulės elektrinių parkų. Projekto vertė – 27 mln. EUR. Lietuvos ir Estijos bendrovei UAB „Evecon“ priklausančių energetikos projektų statybų valdytojas UAB „Wiso Engineering“ pagrindiniu statybos rangos partneriu pasirinko Lietuvos RNDV įmonių grupės bendrovę UAB „RNDV Group“.

Numatoma, kad per vienerius metus saulės elektrinių parkas pagamins apie 52 mln. KWh elektros energijos. Tokio kiekio pakaktų metams aprūpinti daugiau nei 12 tūkst. Lietuvos namų ūkių. Saulės parkas bus įrengtas 86 ha ploto teritorijoje, kuriame UAB „RNDV Group“ sumontuos beveik 52 tūkst. saulės modulių, įrengtų ant besikeičiančio kampo montavimo sistemos.

Besikeičiančio kampo saulės sekimo sistema reguliuoja saulės modulio pasvirimo kampą, pasukdama jį optimaliu saulei kampu, o tai leidžia surinkti ženkliai didesnį kiekį saulės energijos nei panašių sistemų neturinčiuose parkuose, ypač ryte ir vakare, kuomet elektros kaina yra didžiausia.

Technologiškai sudėtingus didelės apimties saulės elektrinių parkų rangos projektus UAB „RNDV Group“ daugiausiai vykdo Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse – Prancūzijoje ir Vokietijoje. 2022 m. įmonių grupė įrengė pirmąjį 10 MW galios parką, 2023 m. jau 90 MW, o 2024 m. planuoja užbaigti 250 MW saulės elektrinių parkų rangos projektus. Naujausi įgyvendinti saulės elektrinių projektai: 5,3 MW elektrinė Vokietijoje, sumontuota ant pastato stogo, Lietuvoje – 1,6 MW elektrinė ant „Lidl“ logistikos centro stogo, bei 17MW, 13MW, 8MW antžeminės saulės elektrinės Prancūzijoje.

Pasak RNDV Saulės elektrinių statybos skyriaus vadovo Aurimo Budrio, projekto Marijampolės savivaldybėje išskirtinumas – labai trumpas įgyvendinimo laikotarpis ir statybos darbai žiemą. „Itin didelės apimties ir technologiškai sudėtingą projektą įgyvendinsime vos per penkis mėnesius šaltuoju metų periodu. Atsižvelgdami į trumpus užsakovo terminus, didžiuosius statybos darbus atliksime dar iki žiemos pradžios, tam sutelkėme 120 specialistų komandą, su kuria jau esame įgyvendinę saulės elektrinių projektus Vakarų Europos šalyse“, – sako A. Budrys.

Pasak Vytauto Kiero, atsinaujinančios energetikos bendrovės UAB „WiSo Engineering“ padalinio Lietuvoje vadovo, saulės elektrinių parko projektas Marijampolėje – penktasis ir kol kas didžiausias įmonės projektas Lietuvoje. „Wiso Engineering“ jau yra įgyvendinusi keturis saulės elektrinių parkų projektus Lietuvoje – po vieną Panevėžyje ir Jurbarke bei du Varėnoje.

„Įgyvendinant itin ambicingus projektų savinininkės „Evecon“ planus išvystyti ir pastatyti vieną didžiausių atsinaujinančios energetikos portfelių Baltijos Šalyse, per ateinančius kelerius metus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje bus įrengti dideli saulės, vėjo elektrinių bei baterijų parkų pajėgumai, kurių bendra galia viršys 4 GW. Įgyvendinus projektą Marijampolėje, tik Lietuvoje įrengtų atsinaujinančios energetikos (saulės, vėjo ir akumuliatorių) elektrinių galia pasieks 150 MW, o Baltijos Šalyse viršys 1 GW”, – teigia V. Kieras.

Nacionalinėje Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltas tikslas, kad iki 2030 m. būtų įrengta 4,1 GW saulės šviesos energijos elektrinių.

RNDV įmonių grupės pajamos 2023 m. išaugo 39 proc. ir siekė 105,4 mln. EUR, o bendras darbuotojų skaičius išaugo 23 proc. – nuo 1,3 tūkst. iki 1,6 tūkst. Vakarų Europos šalyse veiklą daugiausiai sutelkusi RNDV įmonių grupė pajamas išaugino įgyvendindama projektus elektros instaliacijos laivuose, duomenų centruose, plėtodama laivų statybos ir remonto, elektromechanikos, pastolių montavimo ir techninės izoliacijos, atsinaujinančios energetikos projektus. Pagrindinė RNDV įmonių grupės veikla Lietuvos rinkoje – generalinės statybų rangos projektai, kurių apimtys 2023 m. išaugo nuo 11,3 mln. iki 20 mln. EUR.

Skaitykite spaudoje: