Tarpkultūriniai pardavimai: ar kultūrinis jautrumas gali nulemti sėkmę?

Tinklaraštis 2025-07-29

Jovita Gendvilė, RNDV Group pardavimų vadybininkė

Pirmas susitikimas su nauju klientu iš užsienio. Jūs, kaip įprasta, planuojate pirmiausia susipažinti, lengvai pasikalbėti bendromis temoms ir tik tada, šiek tiek „apšildę“ klientą, eiti prie susitikimo temos. Tačiau susitikimas netikėtai pasisuka kitaip: jokios įžangos, jokio santykio kūrimo – tiesiai prie esmės. Kliento diktuojamu tonu ir tempu pokalbis tetrunka vos dešimt minučių. Ar padarėte kažką ne taip?

Minėta istorija yra mano pirmasis susitikimas su partneriais Norvegijoje. Šiandien, po kelerių metų bendradarbiavimo, mūsų pokalbiai jau trunka ilgiau – net 20 minučių – tačiau bendra tvarka liko ta pati: pirma – konkretūs darbai, o tik tada, jei lieka laiko, lengvi pokalbiai.

Ši patirtis man visada primena: tai, kas įprasta mums, nebūtinai yra įprasta kitiems. Štai kodėl tarpkultūriniuose pardavimuose bene svarbiausias įgūdis yra gebėjimas suprasti, kaip mąsto ir veikia klientas, kas priimtina jo kultūroje, ir prie to prisitaikyti.

Kodėl tai svarbu?

RNDV klientų ratas – kultūriškai itin įvairus. Didžioji dalis mūsų projektų vyksta Europoje, todėl kasdien bendradarbiaujame su partneriais iš Skandinavijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų rinkų. Partneriai, su kuriais dirbame, yra išsidėstę ne tik skirtingose šalyse, bet ir keliuose žemynuose, todėl per 18 metų įmonės veiklos sukaupėme itin įvairios patirties, kaip megzti pasitikėjimą ir sklandų bendravimą su žmonėmis visame pasaulyje.

Mūsų patirtis rodo, jog norint sėkmingai dirbti tarptautinių pardavimų srityje, būtina gerai išmanyti niuansus ir net argumentavimo principus. Kas laikoma profesionalumu? Kokie lūkesčiai keliami partneriui? Kokios praktikos yra įprastos?

Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse itin svarbi lygybė, vadovai čia yra prieinami, o sprendimai priimami drauge, su darbuotojais. Tuo metu Prancūzijoje sprendimo galią turi vadovas, vyraujanti hierarchija – griežtesnė. Vokietijoje partneriai vertinami pirmiausia pagal efektyvumą ir rezultatus, o švedams itin svarbu socialinė gerovė, kompromisas. Tai tik keli pavyzdžiai, puikiai parodantys, jog netinkamai parinkti argumentai itin apsunkins net geriausio produkto pardavimus.

Kaip pasiruošti?

Kliento šalies ir organizacijos kultūros pažinimas yra kertinis faktorius mezgant ilgalaikį bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, pokalbio pradžioje paminėtas vietinis įvykis ar asmuo padeda užmegzti ryšį, rasti bendrą temą ir pralaužti ledus. Kartais keli žodžiai kliento gimtąja kalba sukuria artimesnį santykį nei tobulas anglų kalbos lygis.

RNDV tarpusavyje dalijamės sukaupta informacija, nuolat mokomės ir giliname žinias, treniruojame savo kultūrinio intelekto (angl. Cultural intelligence) gebėjimus. Būtent kultūrinis intelektas yra būtina sąlyga norint efektyviai komunikuoti su žmonėmis iš skirtingų kultūrų, o efektyvi komunikacija – pardavimų pamatas.

Beje, norint lavinti šį sugebėjimą itin praverčia atvirumas, smalsumas: dėmesys į bendravimo stilių keliaujant užsienyje, pokalbiai su vietos žmonėmis. Pavyzdžiui, gyvenimiška situacija, pastebėta lėktuve: gavęs karštą gėrimą netoliese sėdintis žmogus ima jį itin garsiai siurbti. Savo kultūroje greičiausiai konstatuojame, jog yra nemandagus. Tačiau jei esate šiek tiek domėjęsi papročių įvairove, jau žinosite, jog kai kuriose šalyse tai – būdas parodyti savo pasimėgavimą, taigi, kaip tik mandagumo ženklas. Tai detalė, galinti tapti svarbiu veiksniu bandant suprasti kontekstą ir sauganti nuo galimų nesusipratimų.

Daugiau nei mandagumas

Taigi, kultūrinis pasiruošimas – ne šiaip mandagumo gestas, o kertinis veiksnys, galintis nulemti sėkmę derybų metu. RNDV sąmoningai laikomės strateginių krypčių – tų, kuriose esame sukaupę daugiausiai žinių, o žengdami į naują rinką, atliekame kruopščius namų darbus.

Tam yra ir specializuotų priemonių. Viena jų – Richard’o Lewis išskirti modeliai, kurie padeda identifikuoti skirtingų kultūrų komunikacijos stilius. Dirbdami pagal juos matome, kad tarp savo klientų turime daugiausiai priskiriamų nuosekliai veikiančios kultūros bei daugiafunkcinės/į santykį orientuotos kultūros tipams. Kadangi žinome, kas tokių tipų kultūroms yra svarbu, kokie argumentai – veiksmingiausi, atitinkamai peržiūrime savo prezentacijas, argumentacijos logiką. Vienu atveju svarbu pateikti kuo daugiau pagrindimo skaičiais, efektyvumu, itin disciplinuotai planuoti susitikimus. Kitu atveju pagrindiniu akcentu tampa vizija, pridėtinės vertės, o mūsų susitikimai būna interaktyvūs.

Tai leidžia ne tik geriau siekti rezultato, bet ir partneriams taupyti laiką, neapkrauti jų neaktualia informacija, galiausiai – jausti, kad kalbame jų kalba.

Dėl to kultūrinis supratimas – viena iš vertybių, neatsiejama proceso dalis. Didžiuojamės matydami, jog tai augina klientų pasitikėjimą, lemia tai, kad pas mus sugrįžta ir rekomenduoja kitiems.

Automatizuotų rūšiavimo sistemų projektai oro uostuose: ko reikia, kad galėtum žaisti aukščiausioje lygoje?

Tinklaraštis 2025-06-27

Lina Momiroska, RNDV verslo projektų atitikties vadovė

Jei statybų sektorius būtų futbolas, oro uostai būtų UEFA čempionų lyga – reikalaujanti aukščiausio profesionalumo ir atverianti unikalias galimybes.

RNDV komanda dirba didžiuosiuose Europos oro uostuose – Kopenhagoje, Amsterdame, Stokholme, Madride ir kituose. Mums tai svarbu ne tik dėl galimybės dirbti su vienu sparčiausiai augančių sektorių, bet ir kaip proga tobulinti savo procesus pagal aukščiausius standartus.

Kruopštus planavimas

Oro uostuose įgyvendiname konvejerių ir rūšiavimo sistemų elektros ir mechaninės dalies instaliaciją. Su tokio pobūdžio projektais sėkmingai dirbame daugiau nei penkeri metai, tačiau oro uostai išsiskiria tuo, kad kiekvienas etapas – nuo dokumentacijos iki darbų vykdymo – reikalauja itin tikslaus planavimo. Vien tik reikiamų dokumentų tvarkymas gali trukti iki aštuonių savaičių, o prasidėjus darbams, juos dažnai tenka atlikti su veikiančiomis sistemomis, griežtai nustatytu metu.

Todėl oro uoste vykdomuose projektuose kritiškai svarbus vaidmuo tenka mums – atitikties vadovams. Mūsų darbas prasideda gerokai iš anksto: aiškinamės, kokie sertifikatai konkrečiame oro uoste yra reikalingi organizacijai, kokius pažymėjimus turi turėti kiekvienas ten dirbantis darbuotojas. Priklausomai nuo šalies, norint dirbti privaloma turėti VCA, VCU sertifikatus, HSE korteles darbuotojams, ISO sertifikatus.

Be to, gali būti reikalingos įvairios papildomos registracijos, atliekama detali kiekvieno darbuotojo patikra. Gavus patvirtinimą, laukia testas anglų kalba. Tik jį sėkmingai išlaikius išduodamas leidimas patekti į oro uosto teritoriją.

Svarbu ir tai, kad Europos Sąjungos oro uostuose dirbti gali tik ES piliečiai – tai irgi yra itin svarbi aplinkybė, į kurią būtina atsižvelgti formuojant komandą.

Skirtingų kompetencijų derinys

Taigi, darbas oro uostuose reikalauja skirtingų profesionalumo dedamųjų, kur svarbu tiek atitikties standartai, tiek projektų valdymas, tiek aukščiausias automatizuotų rūšiavimo sistemų išmanymas.

Todėl šiame sektoriuje įgyvendinami projektai mums daugiau nei sėkmė. Tai – mūsų aukštų standartų įrodymas.

Itin aukštus profesionalumo ir kokybės kriterijus sau keliame kiekviename etape ir projekte. Įdirbis aviacijos sektoriuje – proga mokytis, tobulinti standartus ir diegti juos kituose sektoriuose.

Mes visada ieškome partnerių, kurie vertina tą patį: aiškumą, meistriškumą ir patikimumą.

Jei mąstote panašiai – pasikalbėkime!

RNDV – tarptautinio pastolių montuotojų čempionato nugalėtojai

Sėkmės istorijos 2025-06-12

Tarptautinio pastolių montuotojų čempionato „ScaffChamp“ nugalėtojai – RNDV komanda. Šiemet konkurencija buvo išties solidi: čempionate dalyvavo 20 komandų iš 17 šalių, net 3 komandos – iš Lietuvos, be to, lietuvių meistrų buvo ir kitų šalių komandose. RNDV įrodė – jie verčiausi pergalės.

Pasak bendrovės „RNDV Industries“ direktoriaus Gintauto Vitkevičiaus, šis čempionatas – aukščiausio lygio profesinis įvertinimas, patvirtinimas, kad RNDV komanda yra ne tik greita ir efektyvi, bet ir paisanti aukščiausių saugos standartų. Šiemet RNDV laimėjo dvi iš keturių pagrindinių nominacijų, įskaitant ir nominaciją už darbo saugą – prioritetą šioje srityje.

Pagrindiniai lietuvių konkurentai čempionate – Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos atstovai.

RNDV komanda čempionatui ruošėsi pusmetį. Į komandą susibūrė pastolių montuotojai, dirbantys objektuose Olandijoje, Vokietijoje.

„Ši pergalė mums reiškia labai daug. Komanda grįžo motyvuota, o juos kaip ir profesionaliame sporte palaikė visi mūsų darbuotojai. Pastebime, jog po šios pergalės išaugo susidomėjimas pastolių montuotojo profesija, sulaukiame daugiau užklausų dėl galimybės prisijungti prie mūsų komandos. Užsakovai taip pat atkreipia dėmesį – dabar galime vadovautis ne tik žodžiais, bet ir faktu: RNDV – pasaulio čempionai“, – kalbėjo G. Vitkevičius.

RNDV komanda čempionate įrodė, jog pastolių montavimas nėra tik „rankų darbas“. Tai – atsakinga, specifinių techninių žinių reikalaujanti specialybė. Montuotojai turi būti savarankiški, gebėti priimti greitus sprendimus, numatyti komandos žingsnius į priekį, skaityti brėžinius.

Užsienyje, ypač Vakarų Europoje, kur įgyvendinami didelės apimties, ilgalaikiai pramonės projektai, pastolių montavimo paslaugų poreikis yra didžiulis. RNDV pastolių montuotojų komandos dirba Beniliukso šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijoje.

Motyvuoti žmonės šią profesiją mato kaip galimybę – pakanka kelių savaičių mokymų su profesionalais, kad būtų galima prisijungti prie patyrusių kolegų projektuose Europoje, tuomet jau dirbant toliau tobulinti įgūdžius bei gilinti žinias. Dalis jaunų žmonių šią profesiją renkasi dėl užtikrintų karjeros galimybių – dirbdami užsienio šalyse, jie per kelerius metus gali užsidirbti pinigų pradiniam būsto įnašui, geresniam automobiliui ar kitiems šeimos poreikiams.

Kaip nemokėti dvigubai? Ekspertai įspėja apie dažną klaidą, kuri gali reikšmingai padidinti statybos projektų biudžetą

Tinklaraštis 2025-04-11

Pasirinkti mažiausią pasiūlymą gali atrodyti patrauklu. Tačiau posakis „pigus moka du kartus“ statybų projektuose pasitvirtina itin dažnai. Ekspertai pabrėžia, kad taupant svarbiausioms kompetencijoms, pavyzdžiui, projektų valdymui, galima susidurti su brangiai kainuojančiomis prastovomis bei nenumatytomis situacijomis, kurios išpučia biudžetą, sukelia vėlavimus ir mažina pelningumą.

„Kiekvienas, turintis patirties statybose, žino, kad dirbti griežtai pagal planą gali būti didelis iššūkis: statybvietėse kyla netikėtų problemų, trūksta medžiagų, neišvengiami vėlavimai. Iš tiesų tai yra vienos iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių mažėja projekto pelno marža. Be to, prie to prisideda ir netikslūs techniniai brėžiniai ar dokumentacija, darbo jėgos stygius bei nepakankamas planavimas. Būtent todėl kruopštus planavimas ir lanksti, kompetentinga komanda, gebanti spręsti problemas vietoje, yra esminiai sėkmingo projekto elementai. Ilgametė patirtis elektros instaliacijos, laivų statybos ir sudėtingų statybos projektų valdymo srityse mums parodė, kad prevencija atsiperka labiau nei išlaidų padengimas jau įvykus problemoms“, – teigia Evaldas Kaziulis, pardavimų vadovas.

20–30 % didesnės išlaidos

Pasak Giedriaus Grėbliūno, vyriausiojo projektų vadovo, statybų sektoriuje įprasta, kad prastovos siekia 20–30 %. Kai jos kyla dėl vėluojančių medžiagų tiekimo ar techninių brėžinių klaidų, rangovai dažnai reikalauja papildomų išmokų. Tokiu atveju užsakovui lieka du pasirinkimai: atsisakyti mokėti ir rizikuoti prarasti rangovą ateities projektams arba derėtis dėl kompensacijos dydžio, taip padidinant projekto išlaidas.

„Kitaip tariant, jei efektyvumas sumažėja 20 %, išlaidos išauga proporcingai“, – pažymi jis.

Kad iliustruotų šią situaciją, G. Grėbliūnas pateikia pavyzdį: „Tarkime, dvi įmonės vykdo identiškus projektus. Pirmoji pasirenka projektų valdymo komandą ir užtikrina 100 % efektyvumą, išlaikydama fiksuotą 1 mln. eurų biudžetą. Antroji įmonė nusprendžia taupyti, sumažindama kainą iki 900 tūkst. eurų, tačiau atsisako projektų valdymo komandos. Dėl 20 % efektyvumo sumažėjimo galutinė projekto kaina išauga iki 1,08 mln. eurų, o tai reiškia 80 tūkst. eurų nuostolį.“

Efektyvumas kaip standartas

Siekdama užtikrinti maksimalų efektyvumą, įmonė diegia „pilno komplekto“ metodiką, kuri leidžia iš anksto pasirūpinti visais reikiamais ištekliais, medžiagomis ir instrukcijomis prieš pradedant darbus.

„Šis metodas pašalina vėlavimus, kuriuos sukelia trūkstamos dalys ar neaiškios užduotys, taip užtikrinant sklandų darbo procesą. Kai darbininkai gali koncentruotis tik į savo užduotis, o ne ieškoti medžiagų ar aiškintis darbų eigą, darbo našumas ženkliai išauga. Be to, sumažėja klaidų tikimybė dėl netikslių duomenų, užtikrinamas nuoseklumas ir patikimumas, o projektų terminai tampa tikslesni ir lengviau prognozuojami“, – aiškina G. Grėbliūnas.

Tinkama komanda – raktas į sėkmę

Ekspertai pabrėžia, kad vis dar dažnai neįvertinama gerai subalansuotos projektų valdymo komandos svarba.

„Rangovo projektų valdymo komanda yra būtina, kad pilno komplekto principas veiktų sklandžiai. Taip galima ne tik užtikrinti stabilumą, bet ir padidinti pelningumą. Deja, daugelis rinkos dalyvių tai ignoruoja ir patiria didelius finansinius bei laiko nuostolius“, – pastebi jis.

Tinkamo projektų valdymo komandos dydį lemia projekto mastas, sudėtingumas ir naudojamų išteklių įvairovė.

„Gerai struktūrizuota komanda turi būti pakankamai didelė, kad galėtų užtikrinti detalų planavimą, efektyvų išteklių koordinavimą ir sklandžią komunikaciją. Didesniuose ar sudėtingesniuose projektuose gali prireikti specializuotų vaidmenų, tokių kaip pirkimų vadovai, inžinieriai ar kokybės kontrolės specialistai, kurie prižiūrėtų parengiamąjį procesą“, – pabrėžia G. Grėbliūnas.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad daugiau žmonių ne visada reiškia geriau – per didelė komanda gali tapti neefektyvi. Todėl svarbu rasti pusiausvyrą, kad komanda būtų pakankamai didelė, jog galėtų įvykdyti užduotis, tačiau be perteklinių resursų.
„Paprasčiau tariant, tinkama projektų valdymo komanda užtikrina, kad projektas būtų vykdomas 100 % efektyvumu. Tai reiškia skaidrumą, kaštų efektyvumą ir nuspėjamumą“, – apibendrina jis.

Skaitykite spaudoje:

Eradicating the common mistake that can lead to higher construction costs – Construction Management

Statybų efektyvumo transformacija: 3 pagrindinės tendencijos, lemiančios sėkmę

Tinklaraštis 2025-03-19

Ankstesniuose įrašuose RNDV gamybos projektų vadovas Giedrius Grėbliūnas atskleidė dvi esmines tiesas: statybų efektyvumo gerinimas nėra paprasta užduotis, o didžiausia galimybė slypi nuostolių eliminavime, taip atlaisvinant laiką vertę kuriančiai veiklai.

Tačiau kyla svarbus klausimas: kas toliau? Nuo ko pradėti, siekiant geresnių rezultatų savo projektuose?

„Prieš kelerius metus šie klausimai tapo mūsų pagrindiniu orientyru. Norėjome mokytis iš geriausių – įmonių, kurios jau buvo pasiekusios išskirtinių rezultatų statybų efektyvumo srityje. Per pastaruosius metus išklausėme daugiau nei 80 įmonių patirčių. Iš jų pradėjome matyti pasikartojančias tendencijas – strategijas ir įrankius, padedančius didinti efektyvumą. Taip išskyrėme tris pagrindines sėkmę lemiančias kryptis statybose“, – pasakoja Giedrius Grėbliūnas.

1 tendencija: Lean mąstymo ugdymo strategija

Efektyvumas prasideda nuo požiūrio. Lean metodologijos diegimas įmonėje nėra vien tik įrankių taikymas – tai kultūros, filosofijos ir vadybos sistemos kūrimas, orientuotas į nuolatinį tobulėjimą ir nuostolių eliminavimą.

Šią kelionę geriausiai iliustruoja „ledkalnio“ koncepcija. Matomi įrankiai ir technikos – tai tik viršūnė, o tikroji transformacija slypi gilesniuose elementuose: organizacinėje kultūroje, vadovų įsipareigojime bei sistemose, kurios užtikrina ilgalaikę pažangą.

„Mūsų kelionė Lean link prasidėjo prieš ketverius metus – Vokietijoje, nedidelėje patalpoje, kur susirinkę vadovai iš visos Europos aptarė iššūkius, sprendimus ir būdus tobulėti. Šis nedidelis žingsnis tapo pamatu daug platesnei ir struktūruotai mokymosi aplinkai“, – dalijasi Giedrius Grėbliūnas.

Šiandien organizuojame didelio masto mokymus, rengiame nuotolinius kursus per mokymų valdymo sistemas, kuriose kaupiame ir nuolat atnaujiname reikalingą informaciją, taip pat kas dvi savaites vykdome internetinius seminarus. Mokymų temos apima projektų valdymą, Lean Construction principus, lyderystės įgūdžius ir net asmeninį tobulėjimą.

Tikime, kad tik profesionaliai ir asmeniškai augantys žmonės gali pasiekti išskirtinių rezultatų. Todėl augimas visais lygmenimis yra mūsų prioritetas, užtikrinantis kiekvieno indėlį į bendrą siekį – tobulėjimą.

2 tendencija: Bendradarbiavimu ir vizualizacija grįstas planavimas

„Statybų projektų planavime daug dėmesio skiriame komandiniam darbui, vizualizacijos įrankiams bei takto planavimo metodams, kad proaktyviai pašalintume nuostolius. Būtent todėl sukūrėme savo planavimo sistemą“, – sako Giedrius Grėbliūnas.

Skirtingai nei tradicinis statybų planavimas, kuris dažnai būna griežtas ir fragmentuotas, ši sistema skatina bendradarbiavimą ir leidžia operatyviai prisitaikyti prie pokyčių.

Pagrindiniai RNDV planavimo sistemos etapai:

Planavimo vizualizavimas – vizualūs įrankiai leidžia paprastai ir aiškiai komunikuoti tikslus bei darbo eigą. Skirtingai nuo tradicinių planavimo įrankių, tokių kaip „Microsoft Project“, mūsų sistema užtikrina skaidrumą ir lengvą informacijos supratimą.

Komandinis planavimas – pasitikėjimą ir atsakomybę ugdantis metodas, užtikrinantis, kad visa projekto komanda būtų sinchronizuota kiekviename etape. Tai padeda pasiekti patikimesnius ir nuspėjamesnius rezultatus bei sklandų darbo procesą.

Pilno komplekto principas – darbas nepradedamas, kol nėra užtikrinta, kad visos būtinos priemonės, įrankiai ir medžiagos yra iš anksto suplanuotos ir paruoštos. Tai padeda išvengti vėlavimų ir užtikrina nenutrūkstamą darbo eigą.

Takto planavimas – siekiame sinchronizuoti darbo tempą su pastoviais intervalais, kad sumažintume butelio kakliuko efektus ir sukurtume sklandesnį, nuspėjamesnį procesą.

Nuolatinis tobulinimas – analizuojame neįvykdytas užduotis, nustatome priežastis ir įgyvendiname prevencines priemones, kad užtikrintume planuotų tikslų pasiekimą.

„Efektyvus planavimo ir vykdymo kontrolės vadovavimas reiškia diskusijų moderavimą, skaidrumo skatinimą ir komandos įgalinimą prisiimti atsakomybę už rezultatus. Tinkamai integravus šią sistemą, galima iš esmės pakeisti projektų planavimą ir vykdymą, suvienijant visas suinteresuotąsias šalis ir užtikrinant aukštesnę sėkmę“, – pabrėžia Giedrius Grėbliūnas.

3 tendencija: Skaitmeninių statybos valdymo įrankių naudojimas

Ar žinojote, kad 70 % statybos įmonių vis dar pasikliauja tik skaičiuoklėmis? Spartaus tempo industrijoje tai yra neišnaudota galimybė. Šiuolaikinė statybų programinė įranga iš esmės keičia projektų valdymą.

RNDV naudojame „Procore“, kad optimizuotume įvairius procesus, įskaitant:

Brėžinių valdymą – užtikriname, kad visi darbuotojai naudotųsi naujausiomis versijomis.
Probleminių situacijų sprendimą – pagreitiname sprendimų priėmimo procesus.
Kokybės kontrolę – stebime neatitikimus ir užtikriname reikalavimų laikymąsi.
Realaus laiko projektų stebėseną – suteikiame visiems suinteresuotiems asmenims aiškų projekto matomumą.
Mobilias aplikacijas – leidžiame lauko komandoms išlikti prijungtoms prie sistemos bet kuriuo metu.

Įdiegus „Procore“, sumažinome neefektyvumą ir pagerinome bendrą projektų kontrolę, užtikrindami, kad visi duomenys būtų tikslūs ir lengvai pasiekiami.

RNDV gamybos projektų vadovas pabrėžia, kad efektyvumui statybose pasiekti būtina strateginė kryptis. „RNDV veikloje remiamės nuolatinio mokymosi, komandiniu planavimu grįsta filosofija ir technologijų panaudojimu. Nesvarbu, ar tai būtų Lean mokymai, naujų metodikų diegimas, ar pažangios programinės įrangos taikymas – kelionė geresnių rezultatų link prasideda nuo įsipareigojimo tobulėti visais lygmenimis“, – sako Giedrius Grėbliūnas.

Jei siekiate daugiau nei vidutinių rezultatų, laikas veikti. Reikalingos priemonės jau jūsų rankose – belieka žengti pirmą žingsnį.

Domina galimybės padidinti savo statybų projektų efektyvumą?
Susipažinkite su partnerystės galimybėmis: https://bit.ly/41IwzY9

RNDV įmonių grupė, veikianti statybų sektoriuje, per 2024 metus augo 20 proc. – iki 122 mln. Eur

Apie mus 2025-02-25

Statybos įmonių grupė RNDV 2024-uosius baigė 20 proc., iki 122 mln. Eur, padidinusi pajamas lyginant su 2023 m. Generalinės statybų rangos darbus Lietuvoje bei didelės apimties sudėtingų laivų, gyvenamosios ir pramoninės statybos veiklą Lietuvoje ir Europoje vykdanti RNDV augimo kryptį išlaikė ketvirtus metus iš eilės.

„Tęsti augimą praėjusiais metais leido ilgalaikiai santykiai su pagrindiniais partneriais, plati veiklos sričių ir geografijos diversifikacija: dirbame 12 veiklos sričių daugiau nei dešimtyje pasaulio šalių. Prie pelnytos sėkmės prisidėjo ir visoje Europoje augantis dėmesys atsinaujinančios energetikos projektams, mažėjantys finansavimo kaštai statybų sektoriuje. Vertindami įvairius veiksnius galime prognozuoti, kad pagrindinėse mūsų veiklos srityse – laivų bei sausumos statybose – verslo aplinka bus palanki ir toliau siekti užsibrėžtu tikslų“, – sako Laimonas Gricius, RNDV Holding generalinis direktorius.

Pasak vadovo, investicijos į komandos ugdymą, orientacija į pridėtinę vertę klientams bei preciziška kokybė buvo tarp veiksnių, užtikrinusių stabilų ir tvarų augimą. Todėl praėjusiais metais RNDV daug dėmesio skyrė vidinių procesų, struktūros tobulinimui. Įmonių grupė turi net tris mokymo centrus, leidžiančius testuoti, mokyti darbuotojus išlaikant aukščiausią darbų kokybę.

Įmonių grupės darbuotojų skaičius per praėjusius metus augo 17 proc.: 2024 m. pradėjusi su 1600 žmonių komanda, 2025 metų pradžioje įmonių grupė turi 1866 darbuotojų. 101 iš jų per metus padarė vidinę karjerą – pakilo pareigose.

Tęsiamas bendradarbiavimas

Tarp reikšmingiausių praėjusių metų RNDV projektų Lietuvoje – baigtas statyti „SBA Urban“ apartamentų kompleksas „Kopų slėnis“ Palangoje. Nuo gegužės bendrovė kaip generalinis rangovas dirba prie kito šių partnerių projekto – „Vėjo miestelio“ Svencelėje, išsiskiriančio tiek savo apimtimi, tiek sudėtingumu.

„Sėkmingai įgyvendintas „Kopų slėnio“ projektas tapo UAB „RNDV Statyba“ vizitine kortele, padėjusia pelnyti pasitikėjimą ir tolesnį bendradarbiavimą su statytoju „SBA Urban“. Didžiuojamės galėdami drauge imtis naujo iššūkio – didesnės apimties, sudėtingumo ir reikšmės Kuršių marių pakrantėje plėtojamo „Vėjo miestelio“. Ši ilgalaikė partnerystė su nekilnojamojo turto plėtotojais – įrodymas sau ir kitiems, kad galime darbus atlikti dar geriau“, – teigia L. Gricius.

Rekordinė laivų statybos sutartis ir išskirtinis projektas

2024-aisiais bendrovės prisidėjo prie „Utopia of the Seas“ antro didžiausio pasaulyje kruizinio laivo įrengimo. RNDV komanda jame įgyvendino išskirtinį elektros instaliacijos projektą: nutiesė daugiau nei 400 km kabelių, prijungė 3000 elektros taškų ir užtikrino 670 kajučių elektros sistemas.

Tuo metu tęsdami bendradarbiavimą su ilgamečiu partneriu – vienu didžiausių laivų vystytojų Europoje „R+S Stolze GmbH“, RNDV pasirašė rekordinį 9,3 mln. Eur vertės laivų elektros instaliacijos kontraktą upiniuose kruiziniuose laivuose. 

„Europoje labiausiai išvystyta yra kruizinių ir karinių laivų pramonė. Kruizinių laivų statyba išlieka stabili: pagrindiniai užsakovai šiuo metu turi pilnai užpildytus projektų krepšelius keleriems ateinantiems metams. Europos Sąjungos valstybėms didinant investicijas į saugumą, plėtros galimybę matome ir karinės laivybos srityje, kurioje  taip pat esame sukaupę reikšmingą patirtį bei aukštas kvalifikacijas, atitinkančias šios rinkos standartus“, – sako RNDV Holding vadovas.

Įmonės praėjusiais metais taip pat pradėjo dirbti su Europos medžiagų tvarkymo įrangos (Material Handling Systems, MHS) gaminimo lyderiais Dematic ir TGW Logistics. RNDV pastolių montuotojų ir techninės izoliacijos komandos dirbo didžiausioje pasaulyje chemijos gamykloje – „BASF Ludwigshafen“ Vakarų Vokietijoje. 

Jau dabar 2025 m. įmonių grupė yra pasirašiusi sutartis dėl užsienio projektų iš viso už 100 mln. Eur.

„Esame nusimatę didelį dėmesį skirti aktyviai plėtrai statybų ekosistemoje, tęsti gerųjų projektų valdymo praktikų diegimą tiek laivų tiek sausumos statybos srityse bei didinti veiklos efektyvumą. Pagrindinės valstybės, kuriose vykdysime veiklą ir toliau išliks Lietuva, Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai. Taip pat dedame pastangas plėtrai į Jungtines Valstijas“, – L. Gricius.

Proveržis – atsinaujinančios energetikos sektoriuje

Per 2024 m. RNDV instaliavo 160 MW galios saulės parkų, užtikrinančių elektros energijos tiekimą 16 tūkst. namų ūkių visoje Europoje. 

Lietuvoje RNDV pradėjo statyti vieną iš moderniausių saulės elektrinių parkų Baltijos šalyse, turėsiantį kintamo kampo saulės sekimo sistemą. 86 hektarų teritorijoje įrengtas parkas generuos net 36,4 MW energijos.

„Stebime tendenciją, kad vis daugiau ES valstybių didina investicijas į atsinaujinančią energetiką. Šiuose projektuose visoje Europoje mes dalyvaujame kaip saulės jėgainių bei jūrinių energetikos parkų dalių rangovai – matome, kad tokių darbų poreikis augs ir ateityje, nepaisant bendrų ekonomikos neapibrėžtumo ženklų. Lietuvoje taip pat plečiame saulės parkų rangos darbų apimtis“, – pastebi RNDV vadovas.

Praėjusiais metais RNDV taip pat pabaigė ir didelės apimties elektros instaliacijos projektą 96 MW duomenų centre Nyderlanduose. Prie kone dvejus metus trukusio projektu piko metu dirbo 100 RNDV darbuotojų.

RNDV taip pat atidarė naują metalo gamybos cechą Gargžduose: šiose patalpose bus gaminamos metalo konstrukcijos, statybų ir jūros (offshore) pramonei, vamzdynus laivams bei naftos perdirbimo gamykloms. Užsienio projektams skirta įranga bus projektuojama ir gaminama Lietuvoje.

Apie RNDV

RNDV veiklą pradėjo 2007 m. laivybos srityje ir greitai praplėtė savo veiklos sritis industriniame ir civiliniame sektoriuje. Šiuo metu bendrovių grupė vykdo generalinės statybų rangos darbus Lietuvoje, didžiausiose laivų statyklose Europoje stato kruizinius ir kitos paskirties laivus, įgyvendina elektros inžinerijos projektus. Įmonių darbuotojai taip pat Lietuvoje ir kitose vakarų Europos šalyse stato atsinaujinančios energetikos parkus, jūrines metalo konstrukcijas, įrenginėja duomenų centrus, vykdo pastolių montavimo ir techninės izoliacijos darbus, elektromechanikos projektus. 

Plati RNDV įmonių grupės specializacija leidžia suteikti ypač platų paslaugų spektrą užsakovams tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse bei už jos ribų.

RNDV portale Splash247: „Žemiausios kainos pasiūlymas laimi? Tai nėra tvarus būdas statyti laivą.“

Spaudoje 2025-02-10

Sakoma, kad planai retai išlieka nepakitę susidūrus su realybe, tačiau laivų statyklos ima suvokti, kad bendradarbiavimas su rangovais sukuria papildomą vertę, rašo German Cagliardi iš RNDV.

Statybos yra sudėtingiausia proceso dalis. Pasibaigus pasirašymo ceremonijai, visas dėmesys nukrypsta į išsamius planus, kaip laivą užkelti ant statyklos dokų, kad galop būtų galima iššauti šampano kamštį.

Tiek laivų statykloms, tiek ir rangovams problema ta, jog sudėtingasis statybų etapas gali būti laikomas mažiausios vertės grandimi. Darbas su plieno lakštais, blokais, vamzdynais ir kitomis detalėmis dažnai vertinamas kaip sritis, kurioje reikia kuo labiau sumažinti kaštus.

Vis dėlto tokia strategija retai pasiteisina – dažniausiai ji kuria problemas, kurių būtų galima nesunkiai išvengti, jei rangovas ir laivų statykla dar prieš pradedant darbus turėtų konstruktyvų dialogą.

Laivų statybos sektoriuje tradiciškai manyta, kad rangovai – tai darbo jėga, kurią galima pasitelkti atlikti įvairias projekto užduotis. Kadangi pasiūla didelė, o poreikis lankstus, jų pasitelkimas dažnai susijęs su įgimtu neefektyvumu ir laiko bei išteklių švaistymu.

Galbūt anksčiau tai iš dalies buvo tiesa, bet situacija keičiasi. Šiuolaikinėje laivybos rinkoje laivai privalo būti gerokai efektyvesni nei anksčiau, mažiau teršti aplinką, taip pat būti statomi taip, kad per savo tarnavimo laiką galėtų prisitaikyti prie technologinių naujovių ir griežtėjančių reguliavimų.

RNDV bendradarbiauja su užsakovais visoje Europoje, statydama laivus komerciniams, kariniams ir jūrų inžineriniams projektams, įskaitant kai kuriuos didžiausius kruizinių laivų statybos projektus per pastarąjį dešimtmetį. Iš šių projektų patirties aiškėja, kad, nors pramonėje dažnai laivų statybą siekiama paversti kuo pigesne, ateityje vis didesnis dėmesys bus skiriamas kokybei, tvarumui ir vertės kūrimui.

Daugeliu atžvilgių rangovai laivų statykloms vis dar atrodo kaip būtinas blogis, ir tam yra paprasta priežastis: laimi tie, kurie pasiūlo mažiausią kainą, tačiau toks užsakymas retai įvykdomas už pradinę pasiūlytą sumą. Įsibėgėjus procesui atsiranda pernelyg daug nežinomųjų, todėl pradiniai sąmatai pasirodo nepatikimi. Vietoj to žemos kainos siūlytojai viliasi skirtumą kompensuoti papildomomis išlaidomis (angl. variation orders), kai darbai jau vyksta.

Tokia praktika netvari tiek laivų statykloms, tiek rangovams, tiek galutiniams laivų savininkams. Kokybei nereikia aukoti, o tinkamai suplanavus ji gali būti tiksliai įkainojama. Taikant tokį požiūrį, nauda dalijama visiems, o galutinė projekto kaina ir terminai artimesni pradiniams lūkesčiams.

Pramonėje, kurioje smarkiai žiūrima į pelno maržą, vargu ar galima kaltinti laivų statyklas, kad jos stengiasi mažinti kaštus. Svarbiausia, jog rangovas suprastų kliento poreikius, jo darbo specifiką bei tvarką. Gali prireikti vienerių ar dvejų metų, kol rangovas iki galo perpras, kaip iš tiesų veikia tam tikra laivų statykla.

Dažnai konkrečiose laivų statyklose esama infrastruktūros apribojimų, pavyzdžiui, ribotos kranų kėlimo galios, dėl kurių laivo blokai gali būti surenkami netradiciniais būdais. Toks metodas įneša papildomo sudėtingumo įprastam procesui ir padidina darbų apimtį. Norint sėkmingai valdyti šį procesą, neužtenka vien skirti daugiau darbuotojų, tikintis, kad viskas susidėlios savaime. Daug paprasčiau padidinti komandos narių skaičių, nei numatyti tinkamą įrangą, detales ir specialistus reikiamu laiku.

Reikalingo planavimo lygis gerokai viršija vien darbuotojų skaičiavimą ir optimistinę sąmatą. Tokiems dideliems projektams kaip kruiziniai laivai ar jūrinės konstrukcijos būtinas rimtas projektų valdymas. Esminių rezultatų pasiekti padeda kvalifikuoti prižiūrėtojai, komandų vadovai ir reikiami įrankiai – tai leidžia tiksliau prognozuoti kaštus ir užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą.

Beveik neįmanoma tiksliai apskaičiuoti bet kokių išlaidų sąmatos, jei neinvestuojama į tinkamą pasiruošimą prieš pradedant darbus. Apsilankymai vietoje, brėžinių tikrinimas, klausimų uždavimas bei statyklos darbo principų supratimas yra būtini, kad būtų išvengta netikėtumų.

Statant sudėtingą laivą ar jūrinę konstrukciją problemų visada gali kilti, tačiau situacijos supratimas ir pasirengimas galimiems iššūkiams – pagrindas sklandžiam pokyčių valdymui, kuris neišvengiamai lydi laivų statybą.

Be to, kad reikia išmanyti tarptautines normas, kuriomis vadovaujasi laivų statyklos, „RNDV“ patirtis leido sukurti duomenų bazę, skirtą skirtingoms projekto eigoms modeliuoti. Aiškus vaizdas padeda palyginti teorinius poreikius ir realius pasiekimus. Nors detali visų kliento biudžeto eilučių peržiūra gali atrodyti varginantis darbas, ilgainiui tai sukuria didesnę vertę.

Jei to dėka pavyksta išvengti bent dienos uždelsimo laivų statykloje, o dideliuose projektuose toks uždelsimas gali kainuoti milijoną eurų, laikas ir pinigai, investuoti į projekto finansinį tvarumą, atsiperka su kaupu.

Nuoroda į užsienio portalą: Lowest bid wins? It’s the least sustainable way of building a ship – Splash247

Galimybės profesiškai augti RNDV: Georgi Stoichevo asmeninė patirtis

Sėkmės istorijos 2025-01-23

Darbas užsienyje dažnai siejamas su iššūkiais – kita kultūra, nepažįstama kalba, atstumas nuo šeimos ir draugų. Tačiau, kai dirbi patikimam ir stabiliam darbdaviui, šie iššūkiai virsta galimybėmis profesiniam tobulėjimui ir asmeniniam augimui. Toks yra Georgi Stoichevo atvejis: jau septynerius metus jis dirba elektros kabelių montuotoju RNDV – tarptautinėje statybų bendrovėje Lietuvoje, kuri specializuojasi laivų statyboje, gyvenamųjų bei pramoninių objektų statybos projektuose.

Patikimas darbdavys, turintis aiškią viziją darbuotojams

„Apie RNDV sužinojau iš draugo, kuris ten jau dirbo. Girdėjau vien tik gerus atsiliepimus apie įmonę. Nusprendžiau išbandyti ir nesigailiu!“ – pasakoja Georgi.

RNDV yra sparčiai auganti bendrovė, užsiimanti stambiais statybos projektais Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse ir už jos ribų. Įmonės komandos dirba prie kruizinių ir kitų laivų statybos bei remonto, taip pat įgyvendina elektroinžinerinius projektus didžiausiose Europos laivų statyklose. Be to, bendrovės darbuotojai dalyvauja atsinaujinančiosios energijos parkų, jūroje statomų metalinių konstrukcijų, duomenų centrų, pastolių, izoliacijos ir elektromechaninių sistemų įrengimo darbuose.

Bendrovės grupės pajamos 2023 m. išaugo 39% ir pasiekė 105,4 milijono eurų, o 2024 m. laukiama dar didesnio augimo – iki 130 milijonų eurų.

„Įmonė viskuo pasirūpina, todėl darbą dirbti ir gyventi užsienyje tampa daug paprasčiau ir ramiau“, – pasakoja Georgi. Jis priduria, kad RNDV suteikia ne tik stabilų darbą, bet ir daugybę privilegijų savo darbuotojams. Įmonė pasirūpina gyvenamąja vieta, apmoka transporto išlaidas, įskaitant lėktuvo bilietus, kai vykstama į komandiruotes, ir tai yra įprasta RNDV praktika.

Tobulėjimas ir profesionalumas

„Organizacija yra labai aukšto lygio, niekada nekilo problemų dėl atlyginimo“, – sako Georgi. „Dirbu nuo 06:00 iki 17:00 darbo dienomis, o šeštadieniais iki 12:00 val. Visi su manimi ir kitais elgiasi pagarbiai. Jie visada sąžiningi, tikslūs ir atsižvelgia į darbuotojų situacijas“, – pabrėžia jis.

Pasakodamas apie savo patirtį, Georgi Stoichev tvirtina, kad bėgant metams jis patobulino savo įgūdžius ir sukaupė daug patirties, dirbdamas įvairiuose projektuose Europoje. „Labiausiai man patinka, kad čia galiu mokytis ir tobulėti. Kiekvienas projektas skiriasi, todėl darbas įdomus ir dinamiškas. Taip pat labai vertinu, kad galiu grįžti į Bulgariją tarp projektų, už tai esu dėkingas“, – priduria jis.

„Mūsų įvairialypė komanda toliau auga: ypač džiugu, kad prie mūsų projektų prisijungia vis daugiau naujų kolegų, kaip ir Stoichevas, per rekomendacijas iš dabartinių darbuotojų. Tai rodo, jog pateisiname jų lūkesčius ir pelnome pasitikėjimą“, – dalijasi RNDV atstovė Deimantė Adomavičė. Pasak jos, vienas svarbiausių dalykų, lemiančių, kad daugelis darbuotojų lieka įmonėje ilgam, yra garantuoti ilgalaikiai projektai, užtikrinantys nuolatinį užimtumą ir tobulėjimo galimybes. „Darbas Lietuvoje ir kitose šalyse motyvuoja – tiek dėl galimybės dalyvauti dideliuose ir unikaliuose projektuose, tiek dėl pažinties su skirtingomis kultūromis“, – papildo ji.

Tarptautinė komanda ir nauji horizontai

Dar vienas RNDV darbo proceso privalumas – galimybė sutikti žmonių iš įvairių kultūrų. „Esu dirbęs tarptautinėse komandose, tai padėjo lengviau prisitaikyti ir išmokti naujų dalykų. Teko lankytis įvairiose vietose, ir tai yra papildomas privalumas“, – sako Georgi.

Pasak D. Adomavičės, svarbu, kad tarptautinėje komandoje žmonės iš skirtingų valstybių ir kultūrų jaustųsi patogiai ir sėkmingai integruotųsi. „Per pokalbį su kandidatais aptariame visus jų klausimus, bendraujame dar prieš jiems atvykstant, o atvažiavusius pasitinka atsakingi darbuotojai, kurie padeda integruotis, supažindina su darbo vietos taisyklėmis bei organizuoja papildomus praktinius mokymus“, – aiškina ji.

Nors iš pradžių Georgi komandoje daugiausia buvo bulgarų, šiandien jis dirba su daugiau užsieniečių. „Bėgant laikui net ir toli nuo Bulgarijos jautiesi kaip namuose. Bendrovė stengiasi, kad jaustumėmės komfortiškai ir saugiai, be to, dabar aš jau moku kelias kalbas“, – priduria jis.

Patarimas būsimiems darbuotojams

Georgi drąsina visus, svarstančius apie darbą RNDV, nedvejoti. „Įmonė yra sąžininga, sąlygos – puikios, o galimybės tobulėti – realios. Jeigu norite dirbti tarptautinėje aplinkoje ir augti profesiškai, tai būtent ta vieta, kurios ieškote.“

Skaitykite spaudoje:

Коректност, възможности за развитие и международен опит – това дава работата в RNDV

RNDV nustato naujus standartus pastolių montavimo ir techninės izoliacijos srityje Vokietijoje

Apie mus 2024-12-18

Darbų kokybė ir darbo sauga yra pagrindiniai RNDV sėkmės veiksniai Vokietijoje – taip pat tai yra priežastys, kodėl įmone pasitiki daugybė klientų. Įmonės paslaugų spektras šioje šalyje apima pastolių montavimą, techninį izoliavimą ir skardinimą.

Pastaraisiais metais Vokietijos statybų sektorius susidūrė lėtėjančiu augimu, todėl atsirado poreikis naujoms efektyvumo ir ekonomiškumo didinimo koncepcijoms. Tuo pačiu metu būtina laikytis aukštų darbo saugos ir kokybės standartų. Šie aspektai yra svarbiausios RNDV strategijos dalys.

Vienos iš RNDV įmonių vadovas Gintautas Vitkevičius pabrėžia: „Aštuonerių metų patirtis Vakarų Europos rinkoje pastolių montavimo, techninės izoliacijos ir skardos srityse leido mūsų įmonei užsitarnauti klientų pasitikėjimą dėl aukštų projektų valdymo standartų, įmonės kultūros bei darbuotojų kvalifikacijos ir darbo saugos.“

Statybų sektorius pasižymi cikliškumu, prie kurio jau esame pripratę. Per pastaruosius metus Vokietijoje susidūrėme su dideliais iššūkiais, tačiau kartu atsivėrė naujos partnerystės galimybės ir pasikeitė prioritetai. Statybos projektai planuojami labai kruopščiai, įtraukiant visas suinteresuotas šalis. Dėl šios priežasties pasiruošimas ir kantrybė renkantis partnerius tapo dar svarbesni. Teigiami klientų atsiliepimai ir rekomendacijos šiuo metu yra vienas esminių sėkmės veiksnių.

„Bendradarbiavimas su mūsų klientais grindžiamas partneryste ir abipusiu pasitikėjimu. Atsakingo projektų valdymo dėka užtikriname darbuotojų saugą ir gerovę, jų nuolatinį profesinį tobulėjimą, greitą ir kokybišką darbą bei aukštą darbo kultūrą,“ – sako Gintautas Vitkevičius.

Visa RNDV įmonių grupė stabiliai auga –šiuo metu dirba 23 skirtingose srityse, įdarbinusi apie 1900 specialistų iš Europos Sąjungos ir viso pasaulio. RNDV stato ir remontuoja laivus didžiausiose Europos laivų statyklose, taip pat vykdo projektus elektrotechnikos, atsinaujinančios energijos, jūrinių metalinių konstrukcijų, duomenų centrų ir elektromechanikos srityse. Pastolių montavimo, techninės izoliacijos ir skardinimo projetkus įgyvendinanti komanda sudaro 500 specialistų.

Tarp pagrindinių RNDV pasiekimų Vokietijoje pastaraisiais metais yra didelių talpyklų izoliavimas Krefeldo gamykloje. Kelne RNDV komanda dalyvavo 100 MW elektrolizės įrenginio žaliojo vandenilio gamybai įrengimo darbuose. Leipcige buvo atlikti izoliacijos darbai įmonėje, kuri gamina PVC langus, vamzdžius, grindų dangas bei chemines medžiagas, kartu užtikrinant sklandų ir laiku atliktą gamyklos paleidimą.

RNDV statybų projektai daugiausia orientuoti į pramonės ir laivų statybą bei atsinaujinančiąją energiją. Įmonė sėkmingai veikia Nyderlanduose, Belgijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Vokietijoje. Ji specializuojasi energetikos, naftos gavybos, pastolių montavimo, izoliacijos, laivų statybos bei kitų pramoninės infrastruktūros projektų srityse. Vakarų Europoje, ypač Vokietijoje, RNDV komanda yra pirmasis pasirinkimas pastolių montavimo, izoliacijos ir skardos srityse, užtikrinant saugias darbo sąlygas net esant sudėtingoms sąlygoms.

RNDV skiria didelį dėmesį savo darbuotojų mokymui ir rizikos prevencijai. Viena iš efektyviausių metodų rizikai valdyti yra paskutinės minutės rizikos analizė (LMRA). Tai yra saugos klausimynas, kurį darbuotojai privalo užpildyti prieš pradėdami ar tęsdami darbus. Tik įsitikinę, kad visos saugumo sąlygos yra įvykdytos, darbuotojai gali pradėti darbus. Gintautas Vitkevičius pabrėžia, kad ši metodika yra veiksminga ir padeda darbuotojams geriau suprasti rizikas, mokytis jas vertinti bei pranešti apie pastebėtas problemas.

RNDV taip pat bendradarbiauja su nepriklausoma saugos ir sveikatos apsaugos agentūra (OSHS), kuri padeda diegti naujus sprendimus ir tobulinti saugos procedūras.

Klientai visoje Europoje renkasi RNDV dėl darbo saugos, kokybės, lankstumo ir profesionalumo. „Tik 1 procentas statybų įmonių gali pasigirti, kad per praėjusius metus sugebėjo laikytis planuotų biudžetų. Mes esame viena iš jų,“ – teigia Gintautas Vitkevičius.

Spaudoje:

Qualität und Arbeitssicherheit: RNDV setzt Maßstäbe beim Gerüstbau und der technischen Isolierung

„Kopų slėnis“: idėją diktavo pušys

Spaudoje 2024-12-12

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonė „SBA Urban“ šalia Palangos, Kunigiškėse, baigia įgyvendinti projektą „Kopų slėnis“. Penkių išskirtinės architektūros namų ansamblio statybos beveik hektaro teritorijoje, pušyne vos 150 m nuo jūros, truko kiek daugiau nei metus, tačiau projektui buvo rengiamasi nelyginamai ilgiau. Nenuostabu, kad neparduoti liko jau vos du iš 65 apartamentų.

„Lietuva pajūrio turi labai nedaug, todėl į „Kopų slėnio“ projektą žiūrėjome itin atsakingai. Dirbome prie jo ne vienus metus. Norėjome apgalvoti kiekvieną aspektą, kiekvieną detalę. Kad namai taptų organiška pajūrio dalimi, skoninga ramybės oaze klientams“, – sako „Kopų slėnio“ pardavimų vadovė Skirmantė Maciulevičė.

„Kopų slėnį“ plėtoja SBA grupės NT plėtros bendrovė „SBA Urban“, sėkmingai jau įgyvendinusi per 200 tūkst. kv. m ploto komercinių, gyvenamųjų ir gamybinių erdvių projektų visoje Lietuvoje. Trijų verslo centrų slėnis „Green Hall“ Vilniuje šalia Neries, verslo centras BLC Kaune šalia SBA renovuotos Vienybės aikštės, projektai „Urban HUB“ Kaune ir Vilniuje, „Nemunaičių“ rajonas Kaune ant Nemuno kranto ir „Vėjo miestelis“ Svencelėje – tai vos keletas baigtų ar plėtojamų projektų. Visi jie yra neeiliniai, nes „SBA Urban“ visada daug dėmesio skiria architektūrinei raiškai, apgalvoja kiekvieną detalę – nuo medžiagų kokybės iki kraštovaizdžio išskirtinių sprendimų.

Vadovautasi tvarumo principais

Į prestižinio NT segmentą pajūryje SBA žengė savo komandos patirtį sustiprinusi Lietuvoje gerai žinomos architektūros studijos HEIMA kūrybinėmis pajėgomis.

„Taikėme ne teritoriją prie idėjos, o idėją prie teritorijos. Projekto ašimi tapo brandžios pušys, žaliuojančios slėnyje. Visas jas išsaugoti ir buvo vienas didžiausių iššūkių. Ilgai ieškojome sprendimų, kaip pasukti kiekvieną namą, kad jis tilptų tarp pušų. Mums pavyko – nebuvo nupjauta nė viena brandi pušis, tad „Kopų slėnio“ gyventojai turės tikrą pajūrio užuovėją, privačią, išskirtinę. Pušų šakos liečia didžiąją dalį balkonų – gamta čia nepaprastai arti“, – didžiuojasi S. Maciulevičė ir pabrėžia, kad per 60 proc. teritorijos sudaro žaliosios erdvės.

Ne mažiau dėmesio „Kopų slėnyje“ skirta stilistinei pastatų ir gamtos dermei. Vyrauja ne tik estetiškos, bet ir patvarios, pajūrio klimatui pritaikytos natūralių spalvų ir tekstūrų medžiagos.

„Pasirinkome klinkerio plytelių apdailą, vitrininius aliuminio langus, viršutinių aukštų lubas suprojektavome 4,8 metro. Iki smulkmenų apgalvojome kiekvieną projekto aspektą – kraštovaizdį, laiptines, net išmaniąsias spynas“, – pasakoja pardavimų vadovė.

„Kopų slėnis“ atitinka aukščiausius gyvenamiesiems namams keliamus tvarumo reikalavimus. Įrengti oro kondicionieriai ir rekuperacija, dujinis grindinis šildymas, saulės kolektoriai ant stogų. Šildymo ir vėsinimo kaštus taupys languose įdiegta saulės kontrolė. Yra funkcionalūs fontanėliai po dienos pajūryje pėdoms ar augintinių letenėlėms nuplauti, dviračių saugyklos, treniruokliai, vaikų žaidimo aikštelė, pajūrio kraštovaizdį gražiai papildo gausybė kruopščiai atrinktų želdinių.

„Kopų slėnį“ sudaro penki trijų aukštų A++ energinės klasės pastatai, juose – iš viso vos 65 apartamentai nuo 18 kv. m iki daugiau kaip 80 kv. m su dideliais 9 kv. m balkonais. Vidutinė 1 kv. m su visa apdaila pardavimo kaina – apie 5300 eurų. Iš 65 apartamentų neparduoti liko vos du apartamentai – 35 ir 22 kv. metrų. „SBA Urban“ į „Kopų slėnį“ investavo apie 10 mln. eurų.

Projektavimo galvosūkiai

„Sklypui jaukumo ir autentikos suteikė jame augantys brandūs medžiai, tad buvo dedamos visos pastangos jiems išsaugoti, – prisimindamas projektavimo pradžią „Kopų slėnio“ pardavimų vadovei antrina architektūros studijos HEIMA architektas Darius Steponavičius. – Aplinka ir nulėmė pagrindinius sklypo plano sprendinius – pastatai sklype išdėstyti atsižvelgiant į pušis. Pavyzdžiui, nestandartinė trikampių formų balkonų geometrija pasirinkta ne tik dėl savo išraiškingumo, bet ir dėl to, kad prie kai kurių naujų pastatų galinių fasadų būtent tokiu sprendiniu buvo galima išsaugoti medį.“

Pasak architekto, medžiai yra didžiulis privalumas ir apartamentų potencialių pirkėjų akimis – atvykę apsidairyti, jie atsiduria ne naujos statybos išvalytame sklype, o tarp daugiamečių pušų.

Viena pirmųjų architektūros studijos HEIMA komandai tekusių užduočių buvo pasiūlyti, kaip sklype esantį rekonstruotiną pastatą suderinti su keturių naujų namų ansambliu.

„Senasis pastatas jau turėjo užkoduotų tam tikrų savo bruožų, – pasakoja D. Steponavičius. – Nesiekėme, kad visi penki pastatai būtų identiški. Architektūriniais bei apdailos sprendiniais naujus namus aiškiai atskyrėme nuo senojo ir tuo pat metu kūrėme harmoningą bendrą įvaizdį.“

Visuose „Kopų slėnio“ apartamentuose yra balkonai. Naujuosiuose pastatuose jie vienodi, tik padėtis kiekviename aukšte skirtinga. Užsakovai norėjo, kad balkonai būtų erdvūs, gilūs, architektai siekė taip juos suprojektuoti, kad kaimynas kaimynui neužgožtų saulės šviesos. „Trikampiai balkonai tarp aukštų „prasilenkia“ vienas su kitu. Taip ir balkonų plotas padidėja, ir šviesa patenka į žemiau esančius apartamentus. Balkonų geometrija – vienas iš elementų, formuojančių ansamblio architektūrą“, – sako D. Steponavičius.

Rekonstruoto pastato fasado apdailai pasirinktas tinkas, o naujiems namams – klinkerio plytelių apdaila. Plytelės klijuotos skirtingomis kryptimis, kampinės specialiai supjaustytos dar gamykloje, taip užtikrinant nepriekaištingą fasado estetiką. Elegantiškumo pastatams suteikia mansardinių apartamentų tūrinių stoglangių apšvietimas, angokraščiams apšviesti sumontuoti specialūs šviestuvai. Iš viršutinių aukštų sklindantis siauras kontroliuojamas šviesos srautas vakarais visą kompleksą apgaubia jaukia ramybe.

Pasivažinėjimai dviračiais – vis populiaresnė pramoga pajūryje, todėl „Kopų slėnio“ gyventojams įrengtos net kelios dviračių saugyklos, dvi iš jų – rekonstruotame pastate, trečia – atskirame tam skirtame lauko statinyje. Bendrojo naudojimo dviračių saugykla apsiūta vertikaliomis lamelėmis, atkartojančiomis rekonstruoto pastato laiptinių apdailos motyvą.

Dėl gruntinių vandenų ir saugomų sklypo medžių nuspręsta automobilių aikšteles „Kopų slėnyje“ išdėstyti tarp namų per visą sklypą ir iškloti ažūrinėmis trinkelėmis. „Ilgai svarstėme, kaip suformuoti sklypą, kad neužgriozdintume jo automobiliais. Bendradarbiavome su apželdinimo specialistais, kad parkavimo vietos, numatytos ties pirmųjų aukštų apartamentais, būtų atskirtos gausesniais želdiniais, suteikiančiais jaukumo“, – pasakoja D. Steponavičius.

Anot jo, puikioje gamtoje buvo visos sąlygos kurti gražią ir kokybišką pajūrio architektūrą. Tai suprato ir projekto užsakovai, ir architektai, tad po daugybės ieškojimų ir bandymų pavyko įgyvendinti itin kokybišką ir išskirtinį projektą..

Iššūkiai – profesionalų varomoji jėga

„Aukščiausia kartelė darbų kokybei, daugiau nei dešimt metų veiklos patirties, išugdytas preciziškas gebėjimas laikytis terminų ir numatyto biudžeto – tai svertai, padėję mūsų įmonei susikurti gerą reputaciją ir laimėti konkursą“, – sėkmingo bendradarbiavimo su statytoju „SBA Urban“ ištakomis dalijasi „Kopų slėnio“ generalinio rangovo UAB „RNDV Statyba“ projektų direktorius Povilas Petrauskas. Jo teigimu, į projektą buvo itin įsigilinta, o komandos patirtis leido preciziškai suplanuoti statybų etapus ir pasirengti iš anksto numatytiems iššūkiams.

„Kiekvieną atliekamą „Kopų slėnio“ darbų etapą ženklino iššūkiai, – tęsia P. Petrauskas. – Objekte gausu netipinių konstrukcinių sprendimų – pavyzdžiui, kabantys trikampiai balkonai, mansardinės erdvės, sukurtos pasitelkus tūrinius stoglangius. Plika akimi nepastebėsite ir sudėtingų, tikslių apdailos detalių, kurios šį apartamentų kompleksą daro stilingą.“

Komandai projektas tapo profesionalumo testu. Statytojas buvo reiklus detalėms, tad kiekvienas mazgas, konstrukcija buvo aptariami skirtingų šalių ir priimami tik išgryninti sprendimai, o darbai atliekami kokybiškai, įvertinant jų ilgaamžiškumą ir tvarumą. Pavyzdžiui, balkonų turėklų įrengimo sprendinių derinimas su architektais ir statytoju truko keletą mėnesių: iki smulkiausių detalių nagrinėtas dizainas ir įrengimo būdas.

„Jei į stoglangių skardinimą pažvelgtume iš arčiau, nėra nė vieno standartinio angokraščio. Kiekvienas kampas unikalus, kaip ir projekto vieta“, – pabrėžia P. Petrauskas.

Organizuoti statybų procesą visai greta jūros esančiame pušyne nebuvo lengva – ribojo sandėliavimo galimybės, dirbo daug žmonių, be to, reikėjo išsaugoti kurorto ramybę. Situaciją gelbėjo preciziškas darbų planavimas ir didelis visų organizuotumas. „Ypač atsakingai dirbome įrengdami kietąsias dangas, skirtas automobiliams. Kad nepažeistume saugomų medžių šaknų, plotą automobiliams parkuoti vietomis skaičiavome kvadratinio metro tikslumu“, – prisimena iššūkius projektų direktorius P. Petrauskas.

Apartamentų vidaus apdaila buvo atlikta pagal individualius dizaino projektus. Anot P. Petrausko, naujakurių pageidavimai buvo skirtingi, tad visiems jiems įgyvendinti reikėjo didelių resursų, papildomo planavimo, nes norėta neatsilikti nuo numatytų terminų.

„Tinkamas planavimas tapo mūsų sėkmės dalimi. Ne mažiau svarbus pasirodė komandos suformavimas, reikiamų kompetencijų ir pajėgumų numatymas, darbo sąnaudų įvertinimas. Visas projektas įgyvendintas per metus – nuo pamatų iki raktų gyventojams įteikimo, įskaitant neplanuotus pakeitimus ir apartamentų įrengimą“, – džiaugiasi ir didžiuojasi komandos darbu P. Petrauskas.

Projektų direktoriaus P. Petrausko teigimu, „Kopų slėnio“ projektas tapo UAB „RNDV Statyba“ vizitine kortele, padėjusia pelnyti pasitikėjimą ir tolesnį bendradarbiavimą su statytoju „SBA Urban“. Nuo gegužės mėnesio UAB „RNDV Statyba“ kaip generalinis rangovas dirba dar didesnės apimties, sudėtingumo ir reikšmės „SBA Urban“ plėtojamame Kuršių marių pakrantės projekte – Svencelės „Vėjo miestelyje“. „Iššūkiai yra varomoji mūsų komandos jėga, o ilgalaikė partnerystė su nekilnojamojo turto plėtotojais – įrodymas sau ir kitiems, kad galime darbus atlikti dar geriau“, – sako projektų direktorius P. Petrauskas.

Objektas: „Kopų slėnis“, Užkanavės g. 33, Palanga

Užsakovas: „Urban Wind“

Plėtotojas: „SBA Urban“

Generalinis rangovas: „RNDV Statyba“

Architektai: architektūros studija HEIMA – Tomas Vaičiulis, Darius Steponavičius, Gerda Vaitkevičiūtė, Evelina Ąžuolaitytė, Povilas Žakauskas, Povilas Daugis.

Skaitykite spaudoje:

„Kopų slėnis“: idėją diktavo pušys – Structum.lt