Statybų sektoriaus iššūkiai: kodėl sustojo produktyvumas

Tinklaraštis 2024-10-03

Pagrindinis statybų pramonės principas, kaip uždirbti pinigus, atrodo paprastas: sukurk vertę klientui ir gauk už tai atlygį. Bet, kaip teigia RNDV gamybos projektų vadovas Giedrius Grėbliūnas: „Jei tik viskas būtų taip paprasta!“

„Jei kalbame apie tinkamą statybų vykdymą – RNDV turi patirties ir žinių. Šiame straipsnyje pasidalinsiu keliomis įžvalgomis apie tai, kur slypi gero statybos proceso pagrindas“, – sako Giedrius Grėbliūnas.

Statybų sėkmės principai

Suskirstykime statybų procesą į dvi pagrindines fazes: projektavimą ir statybą. Tai galima įsivaizduoti kaip dvi atskiras vertės dalis. Pirmoji dalis atspindi vertę, kuri atsiranda iš tikslaus ir efektyvaus projektavimo. Antra krūva – tai vertė, sukurta nepriekaištingai įgyvendinant projektą statybų metu. Jei abi fazės vykdomos tinkamai, projektas laikomas sėkmingu. Žinoma, galima įtraukti ir papildomų žingsnių, tačiau esmė lieka ta pati: sėkmė yra bendra atsakomybė visuose etapuose.

Tradicinių statybos metodų iššūkiai

Deja, tradiciniai projektų įgyvendinimo metodai dažnai neleidžia išnaudoti viso vertės potencialo. Pavyzdžiui, net jei projektavimo fazė praeina sklandžiai, statybų fazėje viskas gali būti priešingai. Nesusikalbėjimas, bendradarbiavimo trūkumas ir neoptimalūs procesai dažnai sukelia didelius nuostolius. Būtent čia pradeda nykti ta „vertės krūva“, kuri turėtų būti sukurta statybų metu.

Gamybos proceso nuostoliai atsiranda, kai statybų fazė nukrypsta nuo plano – ar tai būtų vėlavimai, pakartotiniai darbai, ar prasta komandų koordinacija. Tokie neefektyvūs procesai sukelia laiko praradimus, padidina išlaidas ir galiausiai sumažina galutinio produkto kokybę.

Statybų produktyvumo problema

Vertės praradimo problema statybose nėra nauja. Pasak „McKinsey Global Institute“ tyrimo, statybų produktyvumas per pastaruosius dešimtmečius iš esmės nepasikeitė. Tyrime pateikta diagrama rodo bendros pridėtinės vertės kiekį per darbo valandą nuo 1947 metų pastoviomis kainomis. Iš esmės, tai atspindi produktyvumo evoliuciją – ar tiksliau, jo stagnaciją.

Giedrius Grėbliūnas pastebi, kad nepaisant atnaujintų tyrimų, bendri rezultatai išlieka tie patys. „Taip, statybų srityje matome skirtingus produktyvumo lygius, priklausomai nuo projektų tipų. Pavyzdžiui, daugiabučių pastatų statybos yra efektyvesnės nei vienbučių namų, o pramonės objektai lenkia kelių tiesimo projektus. Jei kyla klausimas kur šioje skalėje yra laivų statybą – štai jums atsakymas.“

Laivų statybos sudėtingumas

Įdomus palyginimas – laivų statybos pramonė. Viename susijusiame tyrime produktai buvo matuojami pagal du parametrus: sudėtingumą ir vystymo laiką. Laivai, kaip ir lėktuvai bei branduolinės jėgainės, yra viršutinėje abiejų šių veiksnių skalės dalyje.

„Laivų vystymo ciklas yra ilgas. Ir jų sudėtingumas niekuo nenusileidžia lėktuvams ar branduolinėms jėgainėms. Kai derinate tokį sudėtingumą su ilgu vystymo laiku, nesunku suprasti, kad susiduriate su dideliu iššūkiu. Per šį laiką gali atsirasti kainų kritimas, keistis personalas, prasidėti pandemija, karas ir kiti veiksniai, kurie neleidžia projekto vadovui ramiai miegoti“, pabrėžia Giedrius Grėbliūnas.

Statybų pramonės produktyvumo problemos yra gerai žinomos – akivaizdu, kad pokyčiai yra būtini. Dabar iššūkis yra nustatyti pagrindines neefektyvumo priežastis ir rasti sprendimus joms išspręsti.

Giedrius Grėbliūnas aptars šias strategijas kitame tinklaraščio įraše – sekite naujienas!

Saulės elektra metams aprūpins 12 tūkst. namų ūkių – prie Marijampolės pradedamos vienos moderniausių saulės elektrinių Baltijos šalyse statybos

Apie mus 2024-09-27

36,4 megavatų saulės elektrinių parką įrengs Lietuvos UAB „RNDV Group“, projekto valdytojas – UAB „Wiso Engineering“.

Prie Marijampolės, Kapsuose, 2025 m. vasario mėn. iškils vienas didžiausių Baltijos šalyse kintamo kampo saulės sekimo sistemą turinčių saulės elektrinių parkų. Projekto vertė – 27 mln. EUR. Lietuvos ir Estijos bendrovei UAB „Evecon“ priklausančių energetikos projektų statybų valdytojas UAB „Wiso Engineering“ pagrindiniu statybos rangos partneriu pasirinko Lietuvos RNDV įmonių grupės bendrovę UAB „RNDV Group“.

Numatoma, kad per vienerius metus saulės elektrinių parkas pagamins apie 52 mln. KWh elektros energijos. Tokio kiekio pakaktų metams aprūpinti daugiau nei 12 tūkst. Lietuvos namų ūkių. Saulės parkas bus įrengtas 86 ha ploto teritorijoje, kuriame UAB „RNDV Group“ sumontuos beveik 52 tūkst. saulės modulių, įrengtų ant besikeičiančio kampo montavimo sistemos.

Besikeičiančio kampo saulės sekimo sistema reguliuoja saulės modulio pasvirimo kampą, pasukdama jį optimaliu saulei kampu, o tai leidžia surinkti ženkliai didesnį kiekį saulės energijos nei panašių sistemų neturinčiuose parkuose, ypač ryte ir vakare, kuomet elektros kaina yra didžiausia.

Technologiškai sudėtingus didelės apimties saulės elektrinių parkų rangos projektus UAB „RNDV Group“ daugiausiai vykdo Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse – Prancūzijoje ir Vokietijoje. 2022 m. įmonių grupė įrengė pirmąjį 10 MW galios parką, 2023 m. jau 90 MW, o 2024 m. planuoja užbaigti 250 MW saulės elektrinių parkų rangos projektus. Naujausi įgyvendinti saulės elektrinių projektai: 5,3 MW elektrinė Vokietijoje, sumontuota ant pastato stogo, Lietuvoje – 1,6 MW elektrinė ant „Lidl“ logistikos centro stogo, bei 17MW, 13MW, 8MW antžeminės saulės elektrinės Prancūzijoje.

Pasak RNDV Saulės elektrinių statybos skyriaus vadovo Aurimo Budrio, projekto Marijampolės savivaldybėje išskirtinumas – labai trumpas įgyvendinimo laikotarpis ir statybos darbai žiemą. „Itin didelės apimties ir technologiškai sudėtingą projektą įgyvendinsime vos per penkis mėnesius šaltuoju metų periodu. Atsižvelgdami į trumpus užsakovo terminus, didžiuosius statybos darbus atliksime dar iki žiemos pradžios, tam sutelkėme 120 specialistų komandą, su kuria jau esame įgyvendinę saulės elektrinių projektus Vakarų Europos šalyse“, – sako A. Budrys.

Pasak Vytauto Kiero, atsinaujinančios energetikos bendrovės UAB „WiSo Engineering“ padalinio Lietuvoje vadovo, saulės elektrinių parko projektas Marijampolėje – penktasis ir kol kas didžiausias įmonės projektas Lietuvoje. „Wiso Engineering“ jau yra įgyvendinusi keturis saulės elektrinių parkų projektus Lietuvoje – po vieną Panevėžyje ir Jurbarke bei du Varėnoje.

„Įgyvendinant itin ambicingus projektų savinininkės „Evecon“ planus išvystyti ir pastatyti vieną didžiausių atsinaujinančios energetikos portfelių Baltijos Šalyse, per ateinančius kelerius metus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje bus įrengti dideli saulės, vėjo elektrinių bei baterijų parkų pajėgumai, kurių bendra galia viršys 4 GW. Įgyvendinus projektą Marijampolėje, tik Lietuvoje įrengtų atsinaujinančios energetikos (saulės, vėjo ir akumuliatorių) elektrinių galia pasieks 150 MW, o Baltijos Šalyse viršys 1 GW”, – teigia V. Kieras.

Nacionalinėje Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltas tikslas, kad iki 2030 m. būtų įrengta 4,1 GW saulės šviesos energijos elektrinių.

RNDV įmonių grupės pajamos 2023 m. išaugo 39 proc. ir siekė 105,4 mln. EUR, o bendras darbuotojų skaičius išaugo 23 proc. – nuo 1,3 tūkst. iki 1,6 tūkst. Vakarų Europos šalyse veiklą daugiausiai sutelkusi RNDV įmonių grupė pajamas išaugino įgyvendindama projektus elektros instaliacijos laivuose, duomenų centruose, plėtodama laivų statybos ir remonto, elektromechanikos, pastolių montavimo ir techninės izoliacijos, atsinaujinančios energetikos projektus. Pagrindinė RNDV įmonių grupės veikla Lietuvos rinkoje – generalinės statybų rangos projektai, kurių apimtys 2023 m. išaugo nuo 11,3 mln. iki 20 mln. EUR.

Skaitykite spaudoje:

Atidarytas naujas RNDV Mokymo centras

Apie mus 2024-07-16

Turime, kuo pasidžiaugti – atidarytas naujas RNDV Mokymo centras, kuriame bus atliekami laivų korpusų, offshore konstrukcijų ir vamzdynų surinkėjų bei suvirintojų mokymai, žinių atnaujinimas ir sertifikavimas.

Naujojo Mokymo centro plotas net 340 kv. m. Naujose, didesnėse patalpose RNDV instruktoriai per metus galės ištestuoti ir apmokyti apie 300 žmonių. Nuolatinis darbuotojų testavimas, pagal aukščiausius standartus mokomi naujokai – keli iš fundamentalių žingsnių padedančių užtikrinti kokybiškai atliekamus darbus RNDV objektuose.

Šiame RNDV Mokymo centre įrengta:

5 suvirinimo mokymo būdelės
3 pusautomačiai suvirinimo aparatai
TIG suvirinimo aparatas
Korpusų ir vamzdyno surinkėjo pusautomatis suvirinimo aparatas
Dujinio pjovimo įranga
Detalių dujinio pjovimo mokymo zona
8 praktinio mokymosi vietos

Čia galima išmokti tinkamo suvirinimo 111, 135, 136, 138 bei 141 procedūromis, konstrukcijų suvirinimo eiliškumų ir tinkamos suvirinimo teorijos, brėžinių ir eskizų skaitymo, įvairių laivų ir offshore konstrukcijų surinkimo ypatumų bei sandaros, pasipildyti tinkamomis darbų saugos žiniomis, išmokti naudoti bei pritaikyti standartus bei surinkimo technologijas.

„Būdami RNDV Ferrum mokymo centro instruktoriais, tikimės ir džiaugiamės matydami atkeliaujančius pas mus mokinius, kurie yra motyvuoti, norintys tobulėti, bei priimti įvairius iššūkius. Nėra nieko geriau, nei matyti mokinius, įgijusius drąsos ir reikiamų žinių, iškeliaujančius į projektą, kuriame jie jau gali dirbti tinkamai ir suteikti reikiamą darbo kokybę, taip užtikrinant užsakovams RNDV patikimumą bei atsakomybę.“ – Martynas Surplys, RNDV Ferrum Mokymo centro vadovas.

UAB „RNDV Statyba“ apyvartą pernai augino 64%

Apie mus 2024-06-26

Generalinė statybų rangovė UAB „RNDV Statyba“ audituotais duomenimis pernai pajamas išaugino 64 proc. iki 18,9 mln. eurų. Įmonės vadovas Rolandas Kasperavičius sako, jog dėl susiklosčiusių ekonominių aplinkybių investicijos į statybas pasirenkamos išrankiai, o atsiperkamumo potencialą vis dar išlaiko aukščiausios kokybės, paklausos neprarandantys, patrauklūs gyvenamosios ir pramonės statybos objektai.

UAB „RNDV Statyba“ augimas ir projektų kompetencija

„Nors praėjusiais metais mūsų pajamos augo net 64 proc., šiemet tikimės, kad jas pavyks išauginti apie 15-20 proc. iki 23 mln. eurų. Veikiame sektoriuje, kuriame kokybei keliami aukščiausi reikalavimai, o nuo to priklauso ir mūsų reputacija. Augti turime tvariai, koncentruotis į kokybę, todėl pajamų didėjimą šiais metais planuojame nuosaikesnį. Be to, rinka traukiasi, tai taip pat turi įtakos finansiniams veiklos rezultatams“, – teigia R. Kasperavičius.

Vilniuje ir Klaipėdoje filialus turinti UAB „RNDV Statyba“ statybos paslaugas teikia visoje Lietuvoje. Įmonė dirba su privataus kapitalo užsakovais ir viešojo sektoriaus subjektais.

Svarbiausi statybos projektai

Tarp didžiausių UAB „RNDV Statyba“ įgyvendintų ar įgyvendinamų projektų yra „SBA Urban“ Svencelėje, Klaipėdos rajone, pradedamas unikalios koncepcijos 80 mln. eurų vertės „Vėjo miestelis“ ir šiam užsakovui sėkmingai užbaigtas Palangos apartamentų kompleksas „Kopų slėnis“, tarptautiniame Šiaulių oro uoste statomas 14 mln. eurų vertės „Aviatic MRO“ lėktuvų angaras, „LTG Infra“ užsakymu intermodaliniame terminale Kaune atliekami darbai.

UAB „RNDV Statyba“ Klaipėdoje PET gamintojai „NEO Group“ įrengė 6 tūkst. kvadratinių metrų voluojamo betono aikštelę, statė vėjo jėgainių parką Anykščiuose.

„Įmonėje dirba apie 70 žmonių, tarp jų – daug patirties sukaupę projektų ir statybų vadovai, inžinieriai, tai leidžia mums įgyvendinti sudėtingus, kompleksinės patirties ir kompetencijos reikalaujančius projektus, išlaikyti daug metų trunkančias partnerystes su subrangovais ir partneriais. Būtent ilgalaikės partnerystės ir patikimo partnerio reputacija yra besitęsiančio mūsų augimo pagrindas“, – teigia įmonės vadovas.

Statybos sektoriaus aktyvumas Vilniaus regione

UAB „RNDV Statyba“ Vilniaus padalinio vadovas Andrius Velutis pastebi, kad sostinė ir jos regionas išlieka viena gyvybingiausių ir aktyviausių statybos sektoriaus zonų Lietuvoje.

„Sostinė kaip magnetas traukia investicijas. Čia plėtojami premium klasės gyvenamosios statybos objektai, iš miesto išsikelia, bet stengiasi pernelyg nuo jo nenutolti pramonės objektai, auga ir plečiasi biurų rinka. Kartu Vilnius gerąja prasme yra išrankus kokybei, nori užtikrinto ir kokybiško NT projekto įgyvendinimo. Turime patirties, kompetencijų ir galimybių čia dirbti, juo labiau, kad augant konkurencijai sugebame ne tik suvaldyti gamybos procesus ir sprendinių turinį, bet ir iki pat projekto pabaigos išlaikyti sutartas jo vykdymo sąlygas bei kainą“, – tvirtina A. Velutis.

Pašnekovo teigimu, pasiryžimas viso projekto metu išlaikyti fiksuotą kainą yra tai, kas išskiria patikimą rangovą šiais didelio konkurencingumo laikais, kuomet projektą įgyvendinti galinčių įmonių yra daug, tačiau toli gražu ne visos jos iki projekto pabaigos išlaiko įsipareigojimus.

Pridėtinės vertės svarba premium segmente

Be to, pasak A. Velučio, ypač premium segmente svarbi ir pridėtinė vertė, kurią gali suteikti rangovas – galvojimas ne vien apie užsakovo iškelto reikalavimo įgyvendinimą, bet ir apie būsimą rezultatą, pastato eksploataciją, kad visi šie aspektai būtų kuo patogesni užsakovui.

„Kuomet NT projekto plėtotojas kreipiasi dėl projektuojamo objekto, rangovo elgesys gali būti dvejopas. Viena vertus, jis gali tiesiog parengti projektą ir pateikti jo kainą, mes gi tuo tarpu labiau įsigiliname į aplinkybes, galime užsakovui siūlyti įvairius sprendinius, kurie būtų ne tik ekonomiški įgyvendinti, bet ir patogūs jau eksploatuojant baigtą pastatą“, – pabrėžia bendrovės atstovas.

Tarp didžiausių UAB „RNDV Statyba“ Vilniuje pradėtų projektų yra gyvenamosios paskirties daugiabučių komplekso statybos projektas Naujamiestyje, kuris pastaraisiais metais tapo viena patraukliausių vietų plėtoti naujus būsto projektus.

100 proc. UAB „RNDV Statyba“ akcijų priklauso statybų, nekilnojamojo turto bei transporto įmonių grupei „RNDV Holding“.

Skaitykite spaudoje:

„RNDV Statyba“ apyvartą pernai augino 64% – Verslo žinios (vz.lt)

„SBA Urban“ pradeda „Vėjo miestelio“ Svencelėje statybas

Faktai 2024-05-29

Klaipėdos rajone Svencelėje, pradedamos unikalaus „SBA Urban“ projekto „Vėjo miestelis“, skirto gyvenimui ir aktyviam laisvalaikiui Kuršių marių pašonėje, statybos. Pirmojo etapo, į kurį ketinama investuoti daugiau nei 10 mln. eurų, generaliniu rangovu SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė pasirinko UAB „RNDV Statyba“.

Investicijos sieks 80 mln. Eurų

„Pradedame statyti miestelį, kokio Lietuvoje ir pasaulyje dar nebuvo. Kartu tai – viena didžiausių investicijų Pamario krašte, kuri sieks daugiau nei 80 mln. eurų. Projekto pradžios nekantriai laukė tiek vėjo bendruomenė, tiek ir visas regionas – per pirmąsias dvi savaites sulaukėme daugiau nei 200 užklausų, o pirmieji namai – jau rezervuoti. „Vėjo miestelį“ kuriame Kuršių marių pakrantėje, natūralios gamtos apsuptyje, pirmąjį etapą planuojame baigti iki kitų metų vasaros, t.y. kaitavimo ir buriavimo sezono pradžios“, – sako Arnas Bušmanas, „Vėjo miestelį“ plėtojančios „SBA Urban“ bendrovės „Urban WIND“ vadovas.

Pasak A. Bušmano, „Vėjo miestelio“ pirmasis etapas – svarbi visos, 36 hektarų teritorijos, pradžia. Visą projektą „SBA Urban“ planuoja išvystyti penkiais etapais iki 2031 m. Pirmajame etape lygiagrečiai gyvenamajai zonai bus vystoma ir viešoji infrastruktūra – parkas, sporto aikštynai, žaliosios erdvės. Antruoju etapu rinkai pasiūlyti planuojama dar 36 gyvenamuosius namus, o tolesniais etapais visiškai įgyvendinti „miesto mieste“ koncepciją: čia iškils viešbutis, bendradarbystės erdvė, kavinės, restoranai, vėliau – SPA erdvės bei prieplauka.

Projekto koncepcija ir sprendimai kurti ne vienerius metus, kartu su vėjo bendruomene. Įgyvendinus pirmąjį „Vėjo miestelį“, jo koncepciją planuojama pritaikyti ir kitoms šalims, tarp kurių Portugalija, Prancūzija, Ispanija. Todėl, pasak A. Bušmano, ir generaliniam rangovui keliami ypač aukšti reikalavimai – nuo kokybės iki tvarių sprendimų.

Nuo pirmojo etapo – gyvas ir pulsuojantis miestas

„Imamės „Vėjo miestelio“, nes net ir panašios koncepcijos projektų Lietuvoje ar pasaulyje – vienetai. Projektas – ambicingas, o plyno lauko investicija sukurs bendrą ir visiškai naują infrastruktūrą išskirtinėje Kuršių marių vietoje. Vis dėlto, mūsų komanda yra tam gerai pasiruošusi. Su „SBA Urban“ bendradarbiaujame ne pirmą kartą ir turime sukalibruotą vertybinį pamatą, vienodai aukštą standartą kokybei, o tai yra vienas iš svarbiausių sėkmės kriterijų“, – teigia UAB „RNDV Statyba“ vadovas Rolandas Kasperavičius.

Pasak RNDV atstovo, pirmojo etapo statybos darbai 4 ha teritorijoje Svencelėje – jau prasideda. Pirmiausiai bus atliekami infrastruktūros įrengimo darbai.

Pirmajame etape iškils 25 individualūs A++ klasės dviaukščiai namai, kurių plotai sieks 53-94 m2. Juos siūloma įsigyti su daline arba pilna apdaila, kaina – nuo 4 600 eur/m2. Namus jau galima rezervuoti.

Nuo pat pirmųjų etapų siekiama, kad miestelis būtų gyvas ir aktyvus visais metų laikais, todėl lygiagrečiai gyvenamajai zonai kuriamos ir bendruomenės erdvės – dalis centrinio parko su tvenkiniais, komercinėmis erdvėmis, kuriose įsikurs kavinės, parduotuvės, specializuoti vėjo ir vandens sporto prekių verslai. Taip pat pirmajame etape iškils aikštynai tenisui, padeliui, krepšiniui, buriavimo bei kaitavimo mokyklos.

Unikalus projektas – impulsas regionui

„Vėjo miestelis“ – „SBA Urban“ projektas pasauliniu mastu. Jis skirtas vėjo ir vandens sporto mėgėjams, kurie, vienijami bendrų interesų ir veiklų, čia bursis į bendruomenę, kartu pramogaus, taip pat galės dirbti ar leisti laisvalaikį. Planuojama, kad iš viso 36 ha teritorijoje iškilsiantis projektas taps Lietuvos ekstremalaus sporto entuziastų traukos centru ir išryškins regioną pasauliniame turistinių ir sportinių vietų žemėlapyje. Projektas taps ir svarbiu impulsu Pamario kraštui – nauja infrastruktūra ne tik kurs darbo vietas, bet paskatins šią vietą atrasti gyventojus ir vėjo entuziastus ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.

Darbuotojų sveikata ir saugumas: tai kokios praktikos veikia

Faktai 2024-04-16

Lietuvoje pernai buvo registruota 106 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, arba 18 % mažiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, ir 17 mirtimi pasibaigusių atvejų, arba beveik penktadaliu mažiau nei pernai, kai į namus iš darbo nesugrįžo 21 žmogus. Vis dėlto, situaciją lyginant su Vakarų Europos šalimis, ji vertintina nevienareikšmiškai ir leidžia konstatuoti, jog darbdaviai vis dar neįgyvendina pakankamai efektyvių darbuotojų saugai užtikrinti bei sveikatai išsaugoti prevencijos priemonių.

Statybų sektorius – ypač jautri ekonominės veiklos rūšis. Čia mirtinų atvejų skaičius kasmet būna didžiausias – vien 2023 m. netekome 6 darbuotojų. „Mūsų tikslas – kad būtų išvengta bet kokių nelaimingų atsitikimų darbe. Dėl to ne tik nuolat konsultuojame darbdavius, bet ir kryptingai atliekame patikrinimus bei nuosekliai skelbiame nelaimingų atsitikimų darbe statistiką. Duomenys rodo, kad daugumos mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastimis statybų sektoriuje yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (19 %), netinkamas profesinės rizikos vertinimas, netinkamas darbų organizavimas ar neatitinkančių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams darbo priemonių naudojimas (23,8 %)“, – teigia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Anot DSS skyriaus vedėjo, darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, turi pasirūpinti, jog būtų užtikrinta įmonės darbuotojų sauga ir sveikata, atliktas rizikos vertinimas, neskubama atlikti darbus tinkamai neatliepus visų galimų grėsmių sveikatai. Tačiau – tai dar ne viskas.

Ignoruoja saugos reikalavimus

Statistika rodo, kad daugiausia nelaimių statybų sektoriuje įvyksta dėl kritimo iš aukščio, o per trečdalį jų – dėl pačių darbuotojų kaltės, kai jie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų. Negana to, procentinė sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, kurie nutiko dėl pačio darbuotojo reikalavimų nesilaikymo, dalis kasmet didėja. Šiemet tokių nelaimingų atsitikimų skaičius siekė 42,9 %, 2022 m. – 31,3 %, o 2021-aisiais – 13,5 %.

„Ryškėja apmaudi tendencija – darbuotojai, sąlygojami anksčiau įgytos patirties, rizikuoja taip keldami pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Analizuodami sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, vis dažniau nustatome, kad žmogų pasamdžiusi įmonė laikėsi atsakingo požiūrio ir padarė viską, kas jai priklauso, – darbuotojas buvo tinkamai instruktuotas, aprūpintas saugos priemonėmis, tačiau tai vis tiek neapsaugojo nuo skaudžių pasekmių. Taigi viena iš svarbiausių užduočių darbdaviams šiandieniame etape – įgyvendinti tokias prevencijos priemones, kurios eliminuotų galimybę darbuotojams išmokti rizikuoti“, – teigė S. Balčiūnas.

Jo teigimu, darbdavių požiūris po truputį keičiasi – atsakingos įmonės vis dažniau taiko naujoviškas priemones, padedančias tiek naujokams, tiek senbuviams suprasti darbuotojų saugos reikalavimus ir lengviau perprasti įmonės procesus.

Dėmesys darbuotojų įtraukimui

Anot Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo, viena sritis, į kurią itin daug dėmesio kreipia atsakingos įmonės – darbuotojų įtraukimas į darbuotojų saugos ir sveikatos kultūrą. RNDV įmonių grupės, Lietuvoje vykdančios generalinės rangos ir statybos projektus, darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) tarnybos vadovės Vaidos Intės teigimu, nelaimių darbe galima išvengti užtikrinus tinkamą vidinę kultūrą ir nusibrėžus aiškias procedūras. Vienas pavyzdžių – galimų incidentų (angl. near miss) fiksavimas. Ši praktika papildo galiojančius reikalavimus tirti jau įvykusius incidentus darbe.

„Vienas svarbiausių mūsų uždavinių – kad darbuotojai nebijotų klausti ir laiku praneštų apie galimus incidentus. Tai yra vienas pagrindinių darbo saugos efektyvumo rodiklių mūsų įmonių grupėje – jo sekimui teikiame tiek pat svarbos, kiek ir jau įvykusiems incidentams bei nelaimingiems įvykiams. Darbuotojai nuolat informuojami, kodėl svarbu pranešti apie galimus incidentus, apie tai nuolat diskutuojama su vadovais, taip pat įvairias būdais puoselėjame atvirumo ir įsitraukimo kultūrą“, – teigia V. Intė.

Anot, V. Intės, svarbu ne tik kruopščiai apmokyti bei integruoti naujokus, tačiau nepamiršti ir senbuvių – jų žinių atnaujinimui reikalingi išsamūs periodiniai mokymai. Tuo tarpu už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi specialistai privalo nuolat lankytis objektuose, bendrauti su darbų vadovais ir jų komandomis.

Pranešti – kad ir paskutinę minutę

Balčiūno teigimu, siekiant sumažinti pavojų statybvietės darbuotojų sveikatai, pravartu įsitikinti, kad vienos rizikos sumažinimas nepadidins kitos. Turi būti numatyti ir tie atvejai, kai keičiasi aplinkybės, darbo sąlygos. Tam būtina nuolatinė stebėsena – ar pakanka esamų saugos priemonių, ar reikia papildomų, o galbūt visai naujų.

Anot RNDV atstovės, viena iš labiausiai pasiteisinusių praktikų užkardant pavojus darbo vietoje – paskutinės minutės rizikos vertinimas (angl. Last Minute Risk Analysis, LMRA). Tai „rutininiai“ techniniai patikrinimai – kaip pilotas ar techninės priežiūros specialistas aviacijoje prieš pat skrydį patikrina pagrindines orlaivio konstrukcijas, taip ir statybos aikštelėje prieš imantis darbo įsitikinama, ar darbo vieta saugi. V. Intės teigimu, į tokių patikrinimų naudas įmonėms nereikėtų žiūrėti pro pirštus.

LMRA vertinimas – tai saugumo klausimų rinkinys, kurį darbuotojai privalo supildyti prieš pradėdami ar tęsdami darbą. Statybų objekte veikiantys darbuotojai pažymi, ar žino, kokius darbus reikės atlikti, ar darbui skirta įranga yra tvarkinga ir saugi, ar objekte veikia pakankamas apšvietimas ir kita. Tik įsitikinę, jog visos saugumo sąlygos yra išpildytos, darbuotojai gali tęsti darbą.

„Patirtis rodo, kad toks rutininis metodas išties veikia – požiūris keičiasi, darbuotojai turi aiškias gaires tinkamai įvertinti situaciją, yra ugdomi, kaip patys gali identifikuoti grėsmes darbo vietoje, galiausiai, nebijo eiti pas vadovus ir pranešti apie įžvelgiamą riziką ar galimus incidentus. Taip darbuotojai apsaugo ne tik save, bet ir savo kolegas“, – dalinasi V. Intė.

Papildomų priemonių imasi ir gamybos sektorius

Kita vertus, „Philip Morris Lietuva“ tvarumo vadovas Ugnius Dapkūnas pažymi, kad neužtenka investuoti vien į fizines saugos priemones – jei organizacijoje vyraujanti kultūra sudaro sąlygas darbuotojams bei rangovams nesilaikyti saugos taisyklių, jie vis vien nebus saugūs.

„Norint užtikrinti maksimalią saugą, ji privalo tapti esmine įmonės kultūros dalimi ir kiekvieno darbuotojo prioritetu. Dėl to vadovaujamės elgsenos principu „Sauga yra visur“ bei į darbų saugos vystymą įtraukiame ir vadovus, ir darbuotojus. Kurdami atvirą ir įtraukią saugumo kultūrą, vykdome tokias iniciatyvas kaip „rizikų medžioklė“ ar informacines sesijas „sustok-pagalvok-veik“, skirtas vystyti neskubėjimo darbuose kultūrą“, – sako U. Dapkūnas.

Anot eksperto, dar viena veiksminga priemonė – sektinos elgsenos įtvirtinimas. Pavyzdžiui, „Philip Morris Lietuva“ vykdo geriausių saugos kultūros pavyzdžių rinkimus, kuriuose kiekvienas skyrius nominuoja kolegas už šių nuopelnus saugai. Taip pat įmonė turi saugos čempionų vystymo programą, skirtą ugdyti gamybos operatorius-technikus, kad šie gebėtų patys tobulinti savo komandų saugos gebėjimus.

Ne mažiau svarbi priemonė – nuolatinė elgsenų stebėsena ir grįžtamasis ryšys joms.

„Kiekvienas „Philip Morris Lietuva“ vykstantis susirinkimas, nepriklausomai nuo jo paskirties, yra pradedamas darbų saugos tema. Taip pat visuose organizacijos lygiuose skaitmenizavome darbų saugos rodiklius bei įdiegėme elgsenos darbe stebėjimo sistemą, kuri leidžia pranešti apie nesaugų bet kurių kolegų ar rangovų elgesį darbo vietoje ir suteikti jiems grįžtamąjį ryšį arba priešingai – pagirti tuos, kurie laikosi taisyklių. Pernai atlikome 80,000 elgsenos stebėjimų, iš jų 96 % buvo apie saugias elgsenas, o likusioms buvo suteiktas grįžtamasis ryšys, kuris padėjo užkirsti kelią nesaugių elgsenų pasikartojimui. Šalia viso to, vykdome saugos kultūros „sveikatos patikras“ – per pokalbius su darbuotojais vertiname, kaip jie supranta saugą, kaip veikia mūsų saugos sistema realybėje, prireikus, suteikiame darbuotojams papildomus mokymus“, – teigė įmonės tvarumo vadovas.

„Siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, svarbus kiekvieno mūsų atsakingas požiūris. Vien reguliavimo ir kontrolės gali neužtekti – darbuotojų saugumo ir sveikatos principai pirmiausia turi ateiti iš įmonės vidinės kultūros. Skatiname darbdavius imtis papildomų priemonių, tokių kaip paskutinės minutės rizikos vertinimas, raginame kalbėtis su savo darbuotojais apie nesaugaus darbo pasekmes, kodėl reikia laikytis nustatytų gairių, dėvėti būtinąsias saugos priemones, taip pat numatyti ir supažindinti darbuotojus su iš anksto parengtais elgesio modeliais tais atvejais, kai darbuotojas turi pagrindo manyti, kad aplinka nėra saugi dirbti, parengti gelbėjimo darbų, įvykus įvykiui (pvz. darbuotojui dėvinčiam apraišus nukritus iš aukščio ir pakibus ant kritimą sulaikančio lyno) planus, išmokyti darbuotojus taikyti planuose nurodytas priemones. Saugaus darbo kultūros idėja įmanoma tik darbuotojams ir darbdaviams kartu susitelkus“, – reziumuoja S. Balčiūnas.

2023 m. RNDV veiklos apžvalga: visapusiškas augimas ir ilgalaikės vertės projektai

Apie mus 2024-03-08

Augo ir pajamos, ir komanda

Komandiškumas yra viena pagrindinių mūsų vertybių, tad 2023-aisiais tikslingai ties tuo dirbome. Per praėjusius metus RNDV įsidarbino net 300 naujų darbuotojų – gamybos, administracijos darbuotojai, įvairių sričių projektų vadovai ir kiti specialistai. Šiandien mūsų komandoje iš viso dirba 1600 darbuotojų iš 23 skirtingų šalių.

Pernai stipriai augo ir bendros RNDV įmonių grupės pajamos. Lyginant su 2022-aisiais, jos padidėjo net 39 proc. – nuo 76 mln. Eur iki 105,4 mln. Eur. Pajamas sistemingai auginome visoje RNDV įmonių grupėje.

Skaičiuodami devynių metų veiklos patirtį, pernai sparčiai augome įgyvendindami generalinės statybų rangos projektus Lietuvoje. Lyginant su 2022 m. rodikliais, pajamos šioje RNDV veikloje per 2023 m. užaugo beveik dvigubai – nuo 11,3 mln. Eur iki 20 mln. Eur. Prie šio augimo stipriai prisidėjo naujai atidarytas RNDV generalinės statybų rangos padalinys Vilniuje, taip pat įvairaus masto pramoninės statybos ir gyvenamosios statybos projektai.

Ryškūs metai visose RNDV veiklose

Praėję metai džiugino ir laivų statybos bei remonto srityje. Didžiausiose Europos laivų statyklose vystėme ilgalaikę vertę kuriančius elektros instaliacijos projektus, taip pat sėkmingai užbaigėme elektros instaliacijos darbus 146 m ilgio megajachtoje, o ilgamečiame karinių korvečių projekte baigėme darbus keturiuose iš penkių laivų. Negana to, čia pernai dvigubai augo ir gamyba: apdirbome 50 150 tonų metalo produkcijos ir dalyvavome net 18 laivų korpuso statybose. Laivuose spėjome pradėti ir naujas veiklas: vamzdynų montavimą ir izoliavimą, metalo konstrukcijų dažymą.

Ne mažiau reikšminga pernai buvo civilinė ir pramoninė statyba – techninės izoliacijos ir skardinimo, pastolių montavimo segmentas augo net 24 proc. Komanda izoliavo 120 000 m vamzdynų ir 55 000 m2 plokštumos, montavo ir demontavo virš 2 mln. m3 pastolių.

Pernai didelį dėmesį skyrėme strategiškai svarbiai atsinaujinančios energetikos sričiai. Mūsų įgyvendintų projektų rodikliai tik įrodo šios srities perspektyvumą. 2023-aisiais komanda įgyvendino vieną išskirtinį „offshore“ projektą vėjo energijos srityje – Vokietijoje, Šiaurės jūroje, atliko vėjo jėgainės platformos darbus, į kuriuos įėjo trasų montavimas, kabelių klojimas, perėjimų uždarymas ir LAN sistemų modifikavimo darbai. Saulės energijos projektai pernai metų veikloje taip pat išsiskiria. Bendras įrengtų elektrinių galingumas tapo aštuonis kartus didesnis nei 2022-aisiais ir siekė net 80 MW. 2024-iesiems turime dar ambicingesnių planų – bendrą elektrinių galingumą sieksime padidinti iki 160 MW, o projektus vystysime ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje bei Prancūzijoje.

Dėmesys darbuotojų ugdymui ir darbo kokybei

Kasmet didelį dėmesį skiriame darbuotojų saugai, sveikatai ir darbo kokybei. Pernai 750 darbuotojų praėjo įvairias mokymų programas ir praplėtė savo profesines žinias, 561 darbuotojas atliko testavimo ir kvalifikacijos įvertinimą, o administracijos darbuotojų žinių praplėtimui iš viso skyrėme net 85 proc. daugiau investicijų.

Aukščiausią RNDV atliekamų darbų kokybę taip pat leidžia užtikrinti mūsų įgyti ir visame pasaulyje pripažinti sertifikatai. Tai – integruotos vadybos sistemos (ISO 45001, ISO 14001, ISO 9001) ir kiti tarptautiniai darbo saugą ir kokybę patvirtinantys tarptautiniai sertifikatai (VCA, VCU, SSVA, ISO 3834-2, DIN 2303). Savo veiklą vykdome ir projektus įgyvendiname remdamiesi šiais sertifikatais, kad savo partneriams galėtume garantuoti profesionalumą, patikimumą ir sėkmingai kartu galėtume siekti bendrų pergalių.

Pasirašėme sutartį su „LIDL Lietuva“ 1,60 MW galios saulės elektrinės projekto vystymui

Apie mus 2024-02-06

Du dalykai, kurių niekada nebus per daug:

Saulės, kai kalbame apie saulės elektrinių teikiama naudą;

Projektų su stipriais, tvarumą puoselėjančiais ir atsakingais partneriais.

Šiandien ypač džiaugiamės pastaruoju – pasirašėme sutartį su „LIDL Lietuva“ 1,60 MW galios saulės elektrinės projekto vystymui. RNDV šiame projekte bus atsakingi už pilnos apimties darbus: nuo projektavimo, įrengimo iki ilgametės saulės elektrinės parko priežiūros. Šis parkas bus įrengiamas ant naujojo, šiuo metu statomo „LIDL Lietuva” logistikos centro Vilniuje, netoli Lentvario.

Kaip teigė Aurimas Budrys, RNDV gamybos vadovas atsakingas už saulės energijos projektus, – konkurso procesas buvo sklandus, o prie teigiamo rezultato prisidėjo ir tai, kad RNDV su užsakovu jau dirbo praeityje. „Jautėme, kad konkurse buvo ypač vertinamas profesionalumas, detalumas, patirtis ir kliento lūkesčių supratimas. Visus argumentus galėjome sustiprinti tiek stipria komanda, tiek jau įgyvendintais projektais. Per eilę metų sukauptas projektų valdymo „know-how“ leidžia užtikrinti ramybę klientams, projektus įgyvendinant laiku ir pagal planą.“, – dalinosi A. Budrys.

Ketvirtus metus iš eilės tvariausiu prekės ženklu Lietuvoje išrinktas prekybos tinklas „Lidl“ didelį dėmesį skiria tvarumui, energijos taupymui, atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir poveikio aplinkai mažinimui. „Lidl Lietuva“ jau nuo 2016 metų perka tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamą elektros energiją, taip pat plečia savo saulės elektrinių tinklą.

RNDV saulės elektrinių projektus stato ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.