„SBA Urban“ pradeda „Vėjo miestelio“ Svencelėje statybas

Faktai 2024-05-29

Klaipėdos rajone Svencelėje, pradedamos unikalaus „SBA Urban“ projekto „Vėjo miestelis“, skirto gyvenimui ir aktyviam laisvalaikiui Kuršių marių pašonėje, statybos. Pirmojo etapo, į kurį ketinama investuoti daugiau nei 10 mln. eurų, generaliniu rangovu SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė pasirinko UAB „RNDV Statyba“.

Investicijos sieks 80 mln. Eurų

„Pradedame statyti miestelį, kokio Lietuvoje ir pasaulyje dar nebuvo. Kartu tai – viena didžiausių investicijų Pamario krašte, kuri sieks daugiau nei 80 mln. eurų. Projekto pradžios nekantriai laukė tiek vėjo bendruomenė, tiek ir visas regionas – per pirmąsias dvi savaites sulaukėme daugiau nei 200 užklausų, o pirmieji namai – jau rezervuoti. „Vėjo miestelį“ kuriame Kuršių marių pakrantėje, natūralios gamtos apsuptyje, pirmąjį etapą planuojame baigti iki kitų metų vasaros, t.y. kaitavimo ir buriavimo sezono pradžios“, – sako Arnas Bušmanas, „Vėjo miestelį“ plėtojančios „SBA Urban“ bendrovės „Urban WIND“ vadovas.

Pasak A. Bušmano, „Vėjo miestelio“ pirmasis etapas – svarbi visos, 36 hektarų teritorijos, pradžia. Visą projektą „SBA Urban“ planuoja išvystyti penkiais etapais iki 2031 m. Pirmajame etape lygiagrečiai gyvenamajai zonai bus vystoma ir viešoji infrastruktūra – parkas, sporto aikštynai, žaliosios erdvės. Antruoju etapu rinkai pasiūlyti planuojama dar 36 gyvenamuosius namus, o tolesniais etapais visiškai įgyvendinti „miesto mieste“ koncepciją: čia iškils viešbutis, bendradarbystės erdvė, kavinės, restoranai, vėliau – SPA erdvės bei prieplauka.

Projekto koncepcija ir sprendimai kurti ne vienerius metus, kartu su vėjo bendruomene. Įgyvendinus pirmąjį „Vėjo miestelį“, jo koncepciją planuojama pritaikyti ir kitoms šalims, tarp kurių Portugalija, Prancūzija, Ispanija. Todėl, pasak A. Bušmano, ir generaliniam rangovui keliami ypač aukšti reikalavimai – nuo kokybės iki tvarių sprendimų.

Nuo pirmojo etapo – gyvas ir pulsuojantis miestas

„Imamės „Vėjo miestelio“, nes net ir panašios koncepcijos projektų Lietuvoje ar pasaulyje – vienetai. Projektas – ambicingas, o plyno lauko investicija sukurs bendrą ir visiškai naują infrastruktūrą išskirtinėje Kuršių marių vietoje. Vis dėlto, mūsų komanda yra tam gerai pasiruošusi. Su „SBA Urban“ bendradarbiaujame ne pirmą kartą ir turime sukalibruotą vertybinį pamatą, vienodai aukštą standartą kokybei, o tai yra vienas iš svarbiausių sėkmės kriterijų“, – teigia UAB „RNDV Statyba“ vadovas Rolandas Kasperavičius.

Pasak RNDV atstovo, pirmojo etapo statybos darbai 4 ha teritorijoje Svencelėje – jau prasideda. Pirmiausiai bus atliekami infrastruktūros įrengimo darbai.

Pirmajame etape iškils 25 individualūs A++ klasės dviaukščiai namai, kurių plotai sieks 53-94 m2. Juos siūloma įsigyti su daline arba pilna apdaila, kaina – nuo 4 600 eur/m2. Namus jau galima rezervuoti.

Nuo pat pirmųjų etapų siekiama, kad miestelis būtų gyvas ir aktyvus visais metų laikais, todėl lygiagrečiai gyvenamajai zonai kuriamos ir bendruomenės erdvės – dalis centrinio parko su tvenkiniais, komercinėmis erdvėmis, kuriose įsikurs kavinės, parduotuvės, specializuoti vėjo ir vandens sporto prekių verslai. Taip pat pirmajame etape iškils aikštynai tenisui, padeliui, krepšiniui, buriavimo bei kaitavimo mokyklos.

Unikalus projektas – impulsas regionui

„Vėjo miestelis“ – „SBA Urban“ projektas pasauliniu mastu. Jis skirtas vėjo ir vandens sporto mėgėjams, kurie, vienijami bendrų interesų ir veiklų, čia bursis į bendruomenę, kartu pramogaus, taip pat galės dirbti ar leisti laisvalaikį. Planuojama, kad iš viso 36 ha teritorijoje iškilsiantis projektas taps Lietuvos ekstremalaus sporto entuziastų traukos centru ir išryškins regioną pasauliniame turistinių ir sportinių vietų žemėlapyje. Projektas taps ir svarbiu impulsu Pamario kraštui – nauja infrastruktūra ne tik kurs darbo vietas, bet paskatins šią vietą atrasti gyventojus ir vėjo entuziastus ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.

Darbuotojų sveikata ir saugumas: tai kokios praktikos veikia

Faktai 2024-04-16

Lietuvoje pernai buvo registruota 106 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, arba 18 % mažiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, ir 17 mirtimi pasibaigusių atvejų, arba beveik penktadaliu mažiau nei pernai, kai į namus iš darbo nesugrįžo 21 žmogus. Vis dėlto, situaciją lyginant su Vakarų Europos šalimis, ji vertintina nevienareikšmiškai ir leidžia konstatuoti, jog darbdaviai vis dar neįgyvendina pakankamai efektyvių darbuotojų saugai užtikrinti bei sveikatai išsaugoti prevencijos priemonių.

Statybų sektorius – ypač jautri ekonominės veiklos rūšis. Čia mirtinų atvejų skaičius kasmet būna didžiausias – vien 2023 m. netekome 6 darbuotojų. „Mūsų tikslas – kad būtų išvengta bet kokių nelaimingų atsitikimų darbe. Dėl to ne tik nuolat konsultuojame darbdavius, bet ir kryptingai atliekame patikrinimus bei nuosekliai skelbiame nelaimingų atsitikimų darbe statistiką. Duomenys rodo, kad daugumos mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastimis statybų sektoriuje yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (19 %), netinkamas profesinės rizikos vertinimas, netinkamas darbų organizavimas ar neatitinkančių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams darbo priemonių naudojimas (23,8 %)“, – teigia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Anot DSS skyriaus vedėjo, darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, turi pasirūpinti, jog būtų užtikrinta įmonės darbuotojų sauga ir sveikata, atliktas rizikos vertinimas, neskubama atlikti darbus tinkamai neatliepus visų galimų grėsmių sveikatai. Tačiau – tai dar ne viskas.

Ignoruoja saugos reikalavimus

Statistika rodo, kad daugiausia nelaimių statybų sektoriuje įvyksta dėl kritimo iš aukščio, o per trečdalį jų – dėl pačių darbuotojų kaltės, kai jie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų. Negana to, procentinė sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, kurie nutiko dėl pačio darbuotojo reikalavimų nesilaikymo, dalis kasmet didėja. Šiemet tokių nelaimingų atsitikimų skaičius siekė 42,9 %, 2022 m. – 31,3 %, o 2021-aisiais – 13,5 %.

„Ryškėja apmaudi tendencija – darbuotojai, sąlygojami anksčiau įgytos patirties, rizikuoja taip keldami pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Analizuodami sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, vis dažniau nustatome, kad žmogų pasamdžiusi įmonė laikėsi atsakingo požiūrio ir padarė viską, kas jai priklauso, – darbuotojas buvo tinkamai instruktuotas, aprūpintas saugos priemonėmis, tačiau tai vis tiek neapsaugojo nuo skaudžių pasekmių. Taigi viena iš svarbiausių užduočių darbdaviams šiandieniame etape – įgyvendinti tokias prevencijos priemones, kurios eliminuotų galimybę darbuotojams išmokti rizikuoti“, – teigė S. Balčiūnas.

Jo teigimu, darbdavių požiūris po truputį keičiasi – atsakingos įmonės vis dažniau taiko naujoviškas priemones, padedančias tiek naujokams, tiek senbuviams suprasti darbuotojų saugos reikalavimus ir lengviau perprasti įmonės procesus.

Dėmesys darbuotojų įtraukimui

Anot Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo, viena sritis, į kurią itin daug dėmesio kreipia atsakingos įmonės – darbuotojų įtraukimas į darbuotojų saugos ir sveikatos kultūrą. RNDV įmonių grupės, Lietuvoje vykdančios generalinės rangos ir statybos projektus, darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) tarnybos vadovės Vaidos Intės teigimu, nelaimių darbe galima išvengti užtikrinus tinkamą vidinę kultūrą ir nusibrėžus aiškias procedūras. Vienas pavyzdžių – galimų incidentų (angl. near miss) fiksavimas. Ši praktika papildo galiojančius reikalavimus tirti jau įvykusius incidentus darbe.

„Vienas svarbiausių mūsų uždavinių – kad darbuotojai nebijotų klausti ir laiku praneštų apie galimus incidentus. Tai yra vienas pagrindinių darbo saugos efektyvumo rodiklių mūsų įmonių grupėje – jo sekimui teikiame tiek pat svarbos, kiek ir jau įvykusiems incidentams bei nelaimingiems įvykiams. Darbuotojai nuolat informuojami, kodėl svarbu pranešti apie galimus incidentus, apie tai nuolat diskutuojama su vadovais, taip pat įvairias būdais puoselėjame atvirumo ir įsitraukimo kultūrą“, – teigia V. Intė.

Anot, V. Intės, svarbu ne tik kruopščiai apmokyti bei integruoti naujokus, tačiau nepamiršti ir senbuvių – jų žinių atnaujinimui reikalingi išsamūs periodiniai mokymai. Tuo tarpu už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi specialistai privalo nuolat lankytis objektuose, bendrauti su darbų vadovais ir jų komandomis.

Pranešti – kad ir paskutinę minutę

Balčiūno teigimu, siekiant sumažinti pavojų statybvietės darbuotojų sveikatai, pravartu įsitikinti, kad vienos rizikos sumažinimas nepadidins kitos. Turi būti numatyti ir tie atvejai, kai keičiasi aplinkybės, darbo sąlygos. Tam būtina nuolatinė stebėsena – ar pakanka esamų saugos priemonių, ar reikia papildomų, o galbūt visai naujų.

Anot RNDV atstovės, viena iš labiausiai pasiteisinusių praktikų užkardant pavojus darbo vietoje – paskutinės minutės rizikos vertinimas (angl. Last Minute Risk Analysis, LMRA). Tai „rutininiai“ techniniai patikrinimai – kaip pilotas ar techninės priežiūros specialistas aviacijoje prieš pat skrydį patikrina pagrindines orlaivio konstrukcijas, taip ir statybos aikštelėje prieš imantis darbo įsitikinama, ar darbo vieta saugi. V. Intės teigimu, į tokių patikrinimų naudas įmonėms nereikėtų žiūrėti pro pirštus.

LMRA vertinimas – tai saugumo klausimų rinkinys, kurį darbuotojai privalo supildyti prieš pradėdami ar tęsdami darbą. Statybų objekte veikiantys darbuotojai pažymi, ar žino, kokius darbus reikės atlikti, ar darbui skirta įranga yra tvarkinga ir saugi, ar objekte veikia pakankamas apšvietimas ir kita. Tik įsitikinę, jog visos saugumo sąlygos yra išpildytos, darbuotojai gali tęsti darbą.

„Patirtis rodo, kad toks rutininis metodas išties veikia – požiūris keičiasi, darbuotojai turi aiškias gaires tinkamai įvertinti situaciją, yra ugdomi, kaip patys gali identifikuoti grėsmes darbo vietoje, galiausiai, nebijo eiti pas vadovus ir pranešti apie įžvelgiamą riziką ar galimus incidentus. Taip darbuotojai apsaugo ne tik save, bet ir savo kolegas“, – dalinasi V. Intė.

Papildomų priemonių imasi ir gamybos sektorius

Kita vertus, „Philip Morris Lietuva“ tvarumo vadovas Ugnius Dapkūnas pažymi, kad neužtenka investuoti vien į fizines saugos priemones – jei organizacijoje vyraujanti kultūra sudaro sąlygas darbuotojams bei rangovams nesilaikyti saugos taisyklių, jie vis vien nebus saugūs.

„Norint užtikrinti maksimalią saugą, ji privalo tapti esmine įmonės kultūros dalimi ir kiekvieno darbuotojo prioritetu. Dėl to vadovaujamės elgsenos principu „Sauga yra visur“ bei į darbų saugos vystymą įtraukiame ir vadovus, ir darbuotojus. Kurdami atvirą ir įtraukią saugumo kultūrą, vykdome tokias iniciatyvas kaip „rizikų medžioklė“ ar informacines sesijas „sustok-pagalvok-veik“, skirtas vystyti neskubėjimo darbuose kultūrą“, – sako U. Dapkūnas.

Anot eksperto, dar viena veiksminga priemonė – sektinos elgsenos įtvirtinimas. Pavyzdžiui, „Philip Morris Lietuva“ vykdo geriausių saugos kultūros pavyzdžių rinkimus, kuriuose kiekvienas skyrius nominuoja kolegas už šių nuopelnus saugai. Taip pat įmonė turi saugos čempionų vystymo programą, skirtą ugdyti gamybos operatorius-technikus, kad šie gebėtų patys tobulinti savo komandų saugos gebėjimus.

Ne mažiau svarbi priemonė – nuolatinė elgsenų stebėsena ir grįžtamasis ryšys joms.

„Kiekvienas „Philip Morris Lietuva“ vykstantis susirinkimas, nepriklausomai nuo jo paskirties, yra pradedamas darbų saugos tema. Taip pat visuose organizacijos lygiuose skaitmenizavome darbų saugos rodiklius bei įdiegėme elgsenos darbe stebėjimo sistemą, kuri leidžia pranešti apie nesaugų bet kurių kolegų ar rangovų elgesį darbo vietoje ir suteikti jiems grįžtamąjį ryšį arba priešingai – pagirti tuos, kurie laikosi taisyklių. Pernai atlikome 80,000 elgsenos stebėjimų, iš jų 96 % buvo apie saugias elgsenas, o likusioms buvo suteiktas grįžtamasis ryšys, kuris padėjo užkirsti kelią nesaugių elgsenų pasikartojimui. Šalia viso to, vykdome saugos kultūros „sveikatos patikras“ – per pokalbius su darbuotojais vertiname, kaip jie supranta saugą, kaip veikia mūsų saugos sistema realybėje, prireikus, suteikiame darbuotojams papildomus mokymus“, – teigė įmonės tvarumo vadovas.

„Siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, svarbus kiekvieno mūsų atsakingas požiūris. Vien reguliavimo ir kontrolės gali neužtekti – darbuotojų saugumo ir sveikatos principai pirmiausia turi ateiti iš įmonės vidinės kultūros. Skatiname darbdavius imtis papildomų priemonių, tokių kaip paskutinės minutės rizikos vertinimas, raginame kalbėtis su savo darbuotojais apie nesaugaus darbo pasekmes, kodėl reikia laikytis nustatytų gairių, dėvėti būtinąsias saugos priemones, taip pat numatyti ir supažindinti darbuotojus su iš anksto parengtais elgesio modeliais tais atvejais, kai darbuotojas turi pagrindo manyti, kad aplinka nėra saugi dirbti, parengti gelbėjimo darbų, įvykus įvykiui (pvz. darbuotojui dėvinčiam apraišus nukritus iš aukščio ir pakibus ant kritimą sulaikančio lyno) planus, išmokyti darbuotojus taikyti planuose nurodytas priemones. Saugaus darbo kultūros idėja įmanoma tik darbuotojams ir darbdaviams kartu susitelkus“, – reziumuoja S. Balčiūnas.

5 įdomūs faktai apie jūros vėjo jėgainių parkus

Faktai 2023-12-28

Atgal

Nors jūrinė energetika vis dar gan jauna sritis, jūros vėjo jėgainių parkai tampa vis patrauklesne investicija visame pasaulyje. Sąlygos statyti vėjo parkus jūroje yra daug palankesnės nei sausumoje – jūroje plotai dideli, nėra kalnų ar gyvenviečių, kurios galėtų apsunkinti statybą.

RNDV teikia offshore paslaugas, tokias kaip, offshore metalo konstrukcijų gamyba ir elektros instaliacija. Kviečiame pagilinti savo žinias ir susipažinti su 5 įdomiais faktais apie jūros vėjo parkus, jų eksploataciją ir statybą:

Vėjo jėgainių parką pastatyti trunka nuo 6 iki 12 metų

Bendras jūros vėjo jėgainių parko įrengimo laikas gali skirtis priklausomai nuo projekto masto, vietos bei prieinamų resursų, tačiau dažniausiai parką pastatyti užtrunka nuo 6 iki 12 metų nuo planavimo iki eksploatavimo.

Įprastai, vėjo parko statybos procesas skirstomas į tris etapus: projektavimą, prieš statybinį etapą ir įrengimą. Pirmasis etapas, kurį sudaro projekto kūrimas, plėtra ir planavimas gali trukti nuo 3 iki 5 metų. Vėliau apie 1-3 metai skiriami prieš statybiniam etapui, kurio metu identifikuojamos reikalingos sutartys ir kiti teisiniai reikalavimai. Galiausiai, pati statyba gali užtrukti apie 2-4 metus iki kol vėjo parkas yra tinkamas eksploatuoti.

80 vėjo turbinų padeda sumažinti CO2 emisijas net 80 000 tonų

Tam, kad geriau suprastume vėjo turbinų efektyvumą, atsižvelkime į skaičius. Kiekvienas vėjo parkas skiriasi savo dydžiu ir galia, bet vidutiniškai viena vėjo turbina gali sugeneruoti iki 3000 kWh per metus.

Vėjo parkai padeda mažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro, leidžia sutaupyti bei mažina bendrą į aplinką išmetamų CO2 dujų kiekį. 80 vėjo turbinų padeda sumažinti CO2 emisijas net 80 000 tonų.

Transformatorinė platforma gali sverti net iki 3000 tonų

Kiekvienas jūros vėjo jėgainių parkas turi transformatorines platformas (angl. substation), kurios surenka ir transformuoja pagamintą elektros energiją bei paruošia ją perduoti į krantą. Šios stotys padeda užtikrinti, kad kuo mažiau energijos būtų prarandama tiekiant elektrą dideliais atstumais.

Transformatorinės platformos yra įrengtos atviroje jūroje, kur būdingos ekstremalios oro sąlygos tokios kaip stiprūs vėjai ar bangos, todėl jos suprojektuotos taip, kad atlaikytų atšiaurią jūros aplinką ilgus metus. Pati stotis be įrengimo jūroje gali sverti nuo 200 tonų, o įrengta ir funkcionuojanti stotis gali sverti net iki 3 000 tonų.

Vėjo turbinos gali tarnauti daugiau nei 30 metų

Vėjo turbinų statyba – tai ilgalaikė investicija į švaresnę ateitį. Šiuo metu statomi vėjo parkai numatomi veikti bent 25-30 metų. Tinkamai prižiūrint ir eksploatuojant įrangą, vėjo turbinos gali būti sėkmingai naudojamos net dar ilgiau.

Todėl jūros vėjo parkų konstrukcijos yra gaminamos ir įrengiamos ypač atsakingai – vėjo turbinos turi atlaikyti jūrines audras, bangavimą bei būti atsparios jūros druskingumui ir korozijai. Pasibaigus parko eksploatacijos laikotarpiui, visos konstrukcijos yra demontuojamos, supjaustomos ir priduodamos į metalo laužo supirkimo punktą.

Vėjo turbinos atsipirkimo laikotarpis – 6 metai

Pasirinkus investuoti į vėjo parkų statybą, verta atsižvelgti į turbinų teigiamo poveikio aplinkai ir atsipirkimo skaičius. Vėjo turbina tampa neutrali klimatui – t.y. sugeneruota žalia energija atsveria energijos kiekį, skirtą jai pagaminti – po maždaug 4-7 mėnesių eksploatacijos.

Vėjo turbinos atsipirkimo laikotarpis šiuo metu siekia 6 metus. Po šešerių metų eksploatacijos įrengta vėjo turbina pradeda generuoti pelną, kuris gali siekti nuo 50 iki 80 tūkst. Eur. per metus. O vėjo jėgainių parkas, kurį sudaro 80 turbinų, sugeneruoja net iki 6.5 mln. Eur per metus.