Pasirinkti mažiausią pasiūlymą gali atrodyti patrauklu. Tačiau posakis „pigus moka du kartus“ statybų projektuose pasitvirtina itin dažnai. Ekspertai pabrėžia, kad taupant svarbiausioms kompetencijoms, pavyzdžiui, projektų valdymui, galima susidurti su brangiai kainuojančiomis prastovomis bei nenumatytomis situacijomis, kurios išpučia biudžetą, sukelia vėlavimus ir mažina pelningumą.

„Kiekvienas, turintis patirties statybose, žino, kad dirbti griežtai pagal planą gali būti didelis iššūkis: statybvietėse kyla netikėtų problemų, trūksta medžiagų, neišvengiami vėlavimai. Iš tiesų tai yra vienos iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių mažėja projekto pelno marža. Be to, prie to prisideda ir netikslūs techniniai brėžiniai ar dokumentacija, darbo jėgos stygius bei nepakankamas planavimas. Būtent todėl kruopštus planavimas ir lanksti, kompetentinga komanda, gebanti spręsti problemas vietoje, yra esminiai sėkmingo projekto elementai. Ilgametė patirtis elektros instaliacijos, laivų statybos ir sudėtingų statybos projektų valdymo srityse mums parodė, kad prevencija atsiperka labiau nei išlaidų padengimas jau įvykus problemoms“, – teigia Evaldas Kaziulis, pardavimų vadovas.

Ekspertai pabrėžia, kad vis dar dažnai neįvertinama gerai subalansuotos projektų valdymo komandos svarba.

„Rangovo projektų valdymo komanda yra būtina, kad pilno komplekto principas veiktų sklandžiai. Taip galima ne tik užtikrinti stabilumą, bet ir padidinti pelningumą. Deja, daugelis rinkos dalyvių tai ignoruoja ir patiria didelius finansinius bei laiko nuostolius“, – pastebi jis.

Tinkamo projektų valdymo komandos dydį lemia projekto mastas, sudėtingumas ir naudojamų išteklių įvairovė.

„Gerai struktūrizuota komanda turi būti pakankamai didelė, kad galėtų užtikrinti detalų planavimą, efektyvų išteklių koordinavimą ir sklandžią komunikaciją. Didesniuose ar sudėtingesniuose projektuose gali prireikti specializuotų vaidmenų, tokių kaip pirkimų vadovai, inžinieriai ar kokybės kontrolės specialistai, kurie prižiūrėtų parengiamąjį procesą“, – pabrėžia G. Grėbliūnas.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad daugiau žmonių ne visada reiškia geriau – per didelė komanda gali tapti neefektyvi. Todėl svarbu rasti pusiausvyrą, kad komanda būtų pakankamai didelė, jog galėtų įvykdyti užduotis, tačiau be perteklinių resursų.
„Paprasčiau tariant, tinkama projektų valdymo komanda užtikrina, kad projektas būtų vykdomas 100 % efektyvumu. Tai reiškia skaidrumą, kaštų efektyvumą ir nuspėjamumą“, – apibendrina jis.

Ankstesniuose įrašuose RNDV gamybos projektų vadovas Giedrius Grėbliūnas atskleidė dvi esmines tiesas: statybų efektyvumo gerinimas nėra paprasta užduotis, o didžiausia galimybė slypi nuostolių eliminavime, taip atlaisvinant laiką vertę kuriančiai veiklai.

Tačiau kyla svarbus klausimas: kas toliau? Nuo ko pradėti, siekiant geresnių rezultatų savo projektuose?

„Prieš kelerius metus šie klausimai tapo mūsų pagrindiniu orientyru. Norėjome mokytis iš geriausių – įmonių, kurios jau buvo pasiekusios išskirtinių rezultatų statybų efektyvumo srityje. Per pastaruosius metus išklausėme daugiau nei 80 įmonių patirčių. Iš jų pradėjome matyti pasikartojančias tendencijas – strategijas ir įrankius, padedančius didinti efektyvumą. Taip išskyrėme tris pagrindines sėkmę lemiančias kryptis statybose“, – pasakoja Giedrius Grėbliūnas.

„Mūsų kelionė Lean link prasidėjo prieš ketverius metus – Vokietijoje, nedidelėje patalpoje, kur susirinkę vadovai iš visos Europos aptarė iššūkius, sprendimus ir būdus tobulėti. Šis nedidelis žingsnis tapo pamatu daug platesnei ir struktūruotai mokymosi aplinkai“, – dalijasi Giedrius Grėbliūnas.

2 tendencija: Bendradarbiavimu ir vizualizacija grįstas planavimas

„Statybų projektų planavime daug dėmesio skiriame komandiniam darbui, vizualizacijos įrankiams bei takto planavimo metodams, kad proaktyviai pašalintume nuostolius. Būtent todėl sukūrėme savo planavimo sistemą“, – sako Giedrius Grėbliūnas.

Skirtingai nei tradicinis statybų planavimas, kuris dažnai būna griežtas ir fragmentuotas, ši sistema skatina bendradarbiavimą ir leidžia operatyviai prisitaikyti prie pokyčių.

Pilno komplekto principas – darbas nepradedamas, kol nėra užtikrinta, kad visos būtinos priemonės, įrankiai ir medžiagos yra iš anksto suplanuotos ir paruoštos. Tai padeda išvengti vėlavimų ir užtikrina nenutrūkstamą darbo eigą.

Takto planavimas – siekiame sinchronizuoti darbo tempą su pastoviais intervalais, kad sumažintume butelio kakliuko efektus ir sukurtume sklandesnį, nuspėjamesnį procesą.

Nuolatinis tobulinimas – analizuojame neįvykdytas užduotis, nustatome priežastis ir įgyvendiname prevencines priemones, kad užtikrintume planuotų tikslų pasiekimą.

„Efektyvus planavimo ir vykdymo kontrolės vadovavimas reiškia diskusijų moderavimą, skaidrumo skatinimą ir komandos įgalinimą prisiimti atsakomybę už rezultatus. Tinkamai integravus šią sistemą, galima iš esmės pakeisti projektų planavimą ir vykdymą, suvienijant visas suinteresuotąsias šalis ir užtikrinant aukštesnę sėkmę“, – pabrėžia Giedrius Grėbliūnas.