„Kopų slėnis“: idėją diktavo pušys

Spaudoje 2024-12-12

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonė „SBA Urban“ šalia Palangos, Kunigiškėse, baigia įgyvendinti projektą „Kopų slėnis“. Penkių išskirtinės architektūros namų ansamblio statybos beveik hektaro teritorijoje, pušyne vos 150 m nuo jūros, truko kiek daugiau nei metus, tačiau projektui buvo rengiamasi nelyginamai ilgiau. Nenuostabu, kad neparduoti liko jau vos du iš 65 apartamentų.

„Lietuva pajūrio turi labai nedaug, todėl į „Kopų slėnio“ projektą žiūrėjome itin atsakingai. Dirbome prie jo ne vienus metus. Norėjome apgalvoti kiekvieną aspektą, kiekvieną detalę. Kad namai taptų organiška pajūrio dalimi, skoninga ramybės oaze klientams“, – sako „Kopų slėnio“ pardavimų vadovė Skirmantė Maciulevičė.

„Kopų slėnį“ plėtoja SBA grupės NT plėtros bendrovė „SBA Urban“, sėkmingai jau įgyvendinusi per 200 tūkst. kv. m ploto komercinių, gyvenamųjų ir gamybinių erdvių projektų visoje Lietuvoje. Trijų verslo centrų slėnis „Green Hall“ Vilniuje šalia Neries, verslo centras BLC Kaune šalia SBA renovuotos Vienybės aikštės, projektai „Urban HUB“ Kaune ir Vilniuje, „Nemunaičių“ rajonas Kaune ant Nemuno kranto ir „Vėjo miestelis“ Svencelėje – tai vos keletas baigtų ar plėtojamų projektų. Visi jie yra neeiliniai, nes „SBA Urban“ visada daug dėmesio skiria architektūrinei raiškai, apgalvoja kiekvieną detalę – nuo medžiagų kokybės iki kraštovaizdžio išskirtinių sprendimų.

Vadovautasi tvarumo principais

Į prestižinio NT segmentą pajūryje SBA žengė savo komandos patirtį sustiprinusi Lietuvoje gerai žinomos architektūros studijos HEIMA kūrybinėmis pajėgomis.

„Taikėme ne teritoriją prie idėjos, o idėją prie teritorijos. Projekto ašimi tapo brandžios pušys, žaliuojančios slėnyje. Visas jas išsaugoti ir buvo vienas didžiausių iššūkių. Ilgai ieškojome sprendimų, kaip pasukti kiekvieną namą, kad jis tilptų tarp pušų. Mums pavyko – nebuvo nupjauta nė viena brandi pušis, tad „Kopų slėnio“ gyventojai turės tikrą pajūrio užuovėją, privačią, išskirtinę. Pušų šakos liečia didžiąją dalį balkonų – gamta čia nepaprastai arti“, – didžiuojasi S. Maciulevičė ir pabrėžia, kad per 60 proc. teritorijos sudaro žaliosios erdvės.

Ne mažiau dėmesio „Kopų slėnyje“ skirta stilistinei pastatų ir gamtos dermei. Vyrauja ne tik estetiškos, bet ir patvarios, pajūrio klimatui pritaikytos natūralių spalvų ir tekstūrų medžiagos.

„Pasirinkome klinkerio plytelių apdailą, vitrininius aliuminio langus, viršutinių aukštų lubas suprojektavome 4,8 metro. Iki smulkmenų apgalvojome kiekvieną projekto aspektą – kraštovaizdį, laiptines, net išmaniąsias spynas“, – pasakoja pardavimų vadovė.

„Kopų slėnis“ atitinka aukščiausius gyvenamiesiems namams keliamus tvarumo reikalavimus. Įrengti oro kondicionieriai ir rekuperacija, dujinis grindinis šildymas, saulės kolektoriai ant stogų. Šildymo ir vėsinimo kaštus taupys languose įdiegta saulės kontrolė. Yra funkcionalūs fontanėliai po dienos pajūryje pėdoms ar augintinių letenėlėms nuplauti, dviračių saugyklos, treniruokliai, vaikų žaidimo aikštelė, pajūrio kraštovaizdį gražiai papildo gausybė kruopščiai atrinktų želdinių.

„Kopų slėnį“ sudaro penki trijų aukštų A++ energinės klasės pastatai, juose – iš viso vos 65 apartamentai nuo 18 kv. m iki daugiau kaip 80 kv. m su dideliais 9 kv. m balkonais. Vidutinė 1 kv. m su visa apdaila pardavimo kaina – apie 5300 eurų. Iš 65 apartamentų neparduoti liko vos du apartamentai – 35 ir 22 kv. metrų. „SBA Urban“ į „Kopų slėnį“ investavo apie 10 mln. eurų.

Projektavimo galvosūkiai

„Sklypui jaukumo ir autentikos suteikė jame augantys brandūs medžiai, tad buvo dedamos visos pastangos jiems išsaugoti, – prisimindamas projektavimo pradžią „Kopų slėnio“ pardavimų vadovei antrina architektūros studijos HEIMA architektas Darius Steponavičius. – Aplinka ir nulėmė pagrindinius sklypo plano sprendinius – pastatai sklype išdėstyti atsižvelgiant į pušis. Pavyzdžiui, nestandartinė trikampių formų balkonų geometrija pasirinkta ne tik dėl savo išraiškingumo, bet ir dėl to, kad prie kai kurių naujų pastatų galinių fasadų būtent tokiu sprendiniu buvo galima išsaugoti medį.“

Pasak architekto, medžiai yra didžiulis privalumas ir apartamentų potencialių pirkėjų akimis – atvykę apsidairyti, jie atsiduria ne naujos statybos išvalytame sklype, o tarp daugiamečių pušų.

Viena pirmųjų architektūros studijos HEIMA komandai tekusių užduočių buvo pasiūlyti, kaip sklype esantį rekonstruotiną pastatą suderinti su keturių naujų namų ansambliu.

„Senasis pastatas jau turėjo užkoduotų tam tikrų savo bruožų, – pasakoja D. Steponavičius. – Nesiekėme, kad visi penki pastatai būtų identiški. Architektūriniais bei apdailos sprendiniais naujus namus aiškiai atskyrėme nuo senojo ir tuo pat metu kūrėme harmoningą bendrą įvaizdį.“

Visuose „Kopų slėnio“ apartamentuose yra balkonai. Naujuosiuose pastatuose jie vienodi, tik padėtis kiekviename aukšte skirtinga. Užsakovai norėjo, kad balkonai būtų erdvūs, gilūs, architektai siekė taip juos suprojektuoti, kad kaimynas kaimynui neužgožtų saulės šviesos. „Trikampiai balkonai tarp aukštų „prasilenkia“ vienas su kitu. Taip ir balkonų plotas padidėja, ir šviesa patenka į žemiau esančius apartamentus. Balkonų geometrija – vienas iš elementų, formuojančių ansamblio architektūrą“, – sako D. Steponavičius.

Rekonstruoto pastato fasado apdailai pasirinktas tinkas, o naujiems namams – klinkerio plytelių apdaila. Plytelės klijuotos skirtingomis kryptimis, kampinės specialiai supjaustytos dar gamykloje, taip užtikrinant nepriekaištingą fasado estetiką. Elegantiškumo pastatams suteikia mansardinių apartamentų tūrinių stoglangių apšvietimas, angokraščiams apšviesti sumontuoti specialūs šviestuvai. Iš viršutinių aukštų sklindantis siauras kontroliuojamas šviesos srautas vakarais visą kompleksą apgaubia jaukia ramybe.

Pasivažinėjimai dviračiais – vis populiaresnė pramoga pajūryje, todėl „Kopų slėnio“ gyventojams įrengtos net kelios dviračių saugyklos, dvi iš jų – rekonstruotame pastate, trečia – atskirame tam skirtame lauko statinyje. Bendrojo naudojimo dviračių saugykla apsiūta vertikaliomis lamelėmis, atkartojančiomis rekonstruoto pastato laiptinių apdailos motyvą.

Dėl gruntinių vandenų ir saugomų sklypo medžių nuspręsta automobilių aikšteles „Kopų slėnyje“ išdėstyti tarp namų per visą sklypą ir iškloti ažūrinėmis trinkelėmis. „Ilgai svarstėme, kaip suformuoti sklypą, kad neužgriozdintume jo automobiliais. Bendradarbiavome su apželdinimo specialistais, kad parkavimo vietos, numatytos ties pirmųjų aukštų apartamentais, būtų atskirtos gausesniais želdiniais, suteikiančiais jaukumo“, – pasakoja D. Steponavičius.

Anot jo, puikioje gamtoje buvo visos sąlygos kurti gražią ir kokybišką pajūrio architektūrą. Tai suprato ir projekto užsakovai, ir architektai, tad po daugybės ieškojimų ir bandymų pavyko įgyvendinti itin kokybišką ir išskirtinį projektą..

Iššūkiai – profesionalų varomoji jėga

„Aukščiausia kartelė darbų kokybei, daugiau nei dešimt metų veiklos patirties, išugdytas preciziškas gebėjimas laikytis terminų ir numatyto biudžeto – tai svertai, padėję mūsų įmonei susikurti gerą reputaciją ir laimėti konkursą“, – sėkmingo bendradarbiavimo su statytoju „SBA Urban“ ištakomis dalijasi „Kopų slėnio“ generalinio rangovo UAB „RNDV Statyba“ projektų direktorius Povilas Petrauskas. Jo teigimu, į projektą buvo itin įsigilinta, o komandos patirtis leido preciziškai suplanuoti statybų etapus ir pasirengti iš anksto numatytiems iššūkiams.

„Kiekvieną atliekamą „Kopų slėnio“ darbų etapą ženklino iššūkiai, – tęsia P. Petrauskas. – Objekte gausu netipinių konstrukcinių sprendimų – pavyzdžiui, kabantys trikampiai balkonai, mansardinės erdvės, sukurtos pasitelkus tūrinius stoglangius. Plika akimi nepastebėsite ir sudėtingų, tikslių apdailos detalių, kurios šį apartamentų kompleksą daro stilingą.“

Komandai projektas tapo profesionalumo testu. Statytojas buvo reiklus detalėms, tad kiekvienas mazgas, konstrukcija buvo aptariami skirtingų šalių ir priimami tik išgryninti sprendimai, o darbai atliekami kokybiškai, įvertinant jų ilgaamžiškumą ir tvarumą. Pavyzdžiui, balkonų turėklų įrengimo sprendinių derinimas su architektais ir statytoju truko keletą mėnesių: iki smulkiausių detalių nagrinėtas dizainas ir įrengimo būdas.

„Jei į stoglangių skardinimą pažvelgtume iš arčiau, nėra nė vieno standartinio angokraščio. Kiekvienas kampas unikalus, kaip ir projekto vieta“, – pabrėžia P. Petrauskas.

Organizuoti statybų procesą visai greta jūros esančiame pušyne nebuvo lengva – ribojo sandėliavimo galimybės, dirbo daug žmonių, be to, reikėjo išsaugoti kurorto ramybę. Situaciją gelbėjo preciziškas darbų planavimas ir didelis visų organizuotumas. „Ypač atsakingai dirbome įrengdami kietąsias dangas, skirtas automobiliams. Kad nepažeistume saugomų medžių šaknų, plotą automobiliams parkuoti vietomis skaičiavome kvadratinio metro tikslumu“, – prisimena iššūkius projektų direktorius P. Petrauskas.

Apartamentų vidaus apdaila buvo atlikta pagal individualius dizaino projektus. Anot P. Petrausko, naujakurių pageidavimai buvo skirtingi, tad visiems jiems įgyvendinti reikėjo didelių resursų, papildomo planavimo, nes norėta neatsilikti nuo numatytų terminų.

„Tinkamas planavimas tapo mūsų sėkmės dalimi. Ne mažiau svarbus pasirodė komandos suformavimas, reikiamų kompetencijų ir pajėgumų numatymas, darbo sąnaudų įvertinimas. Visas projektas įgyvendintas per metus – nuo pamatų iki raktų gyventojams įteikimo, įskaitant neplanuotus pakeitimus ir apartamentų įrengimą“, – džiaugiasi ir didžiuojasi komandos darbu P. Petrauskas.

Projektų direktoriaus P. Petrausko teigimu, „Kopų slėnio“ projektas tapo UAB „RNDV Statyba“ vizitine kortele, padėjusia pelnyti pasitikėjimą ir tolesnį bendradarbiavimą su statytoju „SBA Urban“. Nuo gegužės mėnesio UAB „RNDV Statyba“ kaip generalinis rangovas dirba dar didesnės apimties, sudėtingumo ir reikšmės „SBA Urban“ plėtojamame Kuršių marių pakrantės projekte – Svencelės „Vėjo miestelyje“. „Iššūkiai yra varomoji mūsų komandos jėga, o ilgalaikė partnerystė su nekilnojamojo turto plėtotojais – įrodymas sau ir kitiems, kad galime darbus atlikti dar geriau“, – sako projektų direktorius P. Petrauskas.

Objektas: „Kopų slėnis“, Užkanavės g. 33, Palanga

Užsakovas: „Urban Wind“

Plėtotojas: „SBA Urban“

Generalinis rangovas: „RNDV Statyba“

Architektai: architektūros studija HEIMA – Tomas Vaičiulis, Darius Steponavičius, Gerda Vaitkevičiūtė, Evelina Ąžuolaitytė, Povilas Žakauskas, Povilas Daugis.

Skaitykite spaudoje:

„Kopų slėnis“: idėją diktavo pušys – Structum.lt

UAB „RNDV Statyba“ apyvartą pernai augino 64%

Apie mus 2024-06-26

Generalinė statybų rangovė UAB „RNDV Statyba“ audituotais duomenimis pernai pajamas išaugino 64 proc. iki 18,9 mln. eurų. Įmonės vadovas Rolandas Kasperavičius sako, jog dėl susiklosčiusių ekonominių aplinkybių investicijos į statybas pasirenkamos išrankiai, o atsiperkamumo potencialą vis dar išlaiko aukščiausios kokybės, paklausos neprarandantys, patrauklūs gyvenamosios ir pramonės statybos objektai.

UAB „RNDV Statyba“ augimas ir projektų kompetencija

„Nors praėjusiais metais mūsų pajamos augo net 64 proc., šiemet tikimės, kad jas pavyks išauginti apie 15-20 proc. iki 23 mln. eurų. Veikiame sektoriuje, kuriame kokybei keliami aukščiausi reikalavimai, o nuo to priklauso ir mūsų reputacija. Augti turime tvariai, koncentruotis į kokybę, todėl pajamų didėjimą šiais metais planuojame nuosaikesnį. Be to, rinka traukiasi, tai taip pat turi įtakos finansiniams veiklos rezultatams“, – teigia R. Kasperavičius.

Vilniuje ir Klaipėdoje filialus turinti UAB „RNDV Statyba“ statybos paslaugas teikia visoje Lietuvoje. Įmonė dirba su privataus kapitalo užsakovais ir viešojo sektoriaus subjektais.

Svarbiausi statybos projektai

Tarp didžiausių UAB „RNDV Statyba“ įgyvendintų ar įgyvendinamų projektų yra „SBA Urban“ Svencelėje, Klaipėdos rajone, pradedamas unikalios koncepcijos 80 mln. eurų vertės „Vėjo miestelis“ ir šiam užsakovui sėkmingai užbaigtas Palangos apartamentų kompleksas „Kopų slėnis“, tarptautiniame Šiaulių oro uoste statomas 14 mln. eurų vertės „Aviatic MRO“ lėktuvų angaras, „LTG Infra“ užsakymu intermodaliniame terminale Kaune atliekami darbai.

UAB „RNDV Statyba“ Klaipėdoje PET gamintojai „NEO Group“ įrengė 6 tūkst. kvadratinių metrų voluojamo betono aikštelę, statė vėjo jėgainių parką Anykščiuose.

„Įmonėje dirba apie 70 žmonių, tarp jų – daug patirties sukaupę projektų ir statybų vadovai, inžinieriai, tai leidžia mums įgyvendinti sudėtingus, kompleksinės patirties ir kompetencijos reikalaujančius projektus, išlaikyti daug metų trunkančias partnerystes su subrangovais ir partneriais. Būtent ilgalaikės partnerystės ir patikimo partnerio reputacija yra besitęsiančio mūsų augimo pagrindas“, – teigia įmonės vadovas.

Statybos sektoriaus aktyvumas Vilniaus regione

UAB „RNDV Statyba“ Vilniaus padalinio vadovas Andrius Velutis pastebi, kad sostinė ir jos regionas išlieka viena gyvybingiausių ir aktyviausių statybos sektoriaus zonų Lietuvoje.

„Sostinė kaip magnetas traukia investicijas. Čia plėtojami premium klasės gyvenamosios statybos objektai, iš miesto išsikelia, bet stengiasi pernelyg nuo jo nenutolti pramonės objektai, auga ir plečiasi biurų rinka. Kartu Vilnius gerąja prasme yra išrankus kokybei, nori užtikrinto ir kokybiško NT projekto įgyvendinimo. Turime patirties, kompetencijų ir galimybių čia dirbti, juo labiau, kad augant konkurencijai sugebame ne tik suvaldyti gamybos procesus ir sprendinių turinį, bet ir iki pat projekto pabaigos išlaikyti sutartas jo vykdymo sąlygas bei kainą“, – tvirtina A. Velutis.

Pašnekovo teigimu, pasiryžimas viso projekto metu išlaikyti fiksuotą kainą yra tai, kas išskiria patikimą rangovą šiais didelio konkurencingumo laikais, kuomet projektą įgyvendinti galinčių įmonių yra daug, tačiau toli gražu ne visos jos iki projekto pabaigos išlaiko įsipareigojimus.

Pridėtinės vertės svarba premium segmente

Be to, pasak A. Velučio, ypač premium segmente svarbi ir pridėtinė vertė, kurią gali suteikti rangovas – galvojimas ne vien apie užsakovo iškelto reikalavimo įgyvendinimą, bet ir apie būsimą rezultatą, pastato eksploataciją, kad visi šie aspektai būtų kuo patogesni užsakovui.

„Kuomet NT projekto plėtotojas kreipiasi dėl projektuojamo objekto, rangovo elgesys gali būti dvejopas. Viena vertus, jis gali tiesiog parengti projektą ir pateikti jo kainą, mes gi tuo tarpu labiau įsigiliname į aplinkybes, galime užsakovui siūlyti įvairius sprendinius, kurie būtų ne tik ekonomiški įgyvendinti, bet ir patogūs jau eksploatuojant baigtą pastatą“, – pabrėžia bendrovės atstovas.

Tarp didžiausių UAB „RNDV Statyba“ Vilniuje pradėtų projektų yra gyvenamosios paskirties daugiabučių komplekso statybos projektas Naujamiestyje, kuris pastaraisiais metais tapo viena patraukliausių vietų plėtoti naujus būsto projektus.

100 proc. UAB „RNDV Statyba“ akcijų priklauso statybų, nekilnojamojo turto bei transporto įmonių grupei „RNDV Holding“.

Skaitykite spaudoje:

„RNDV Statyba“ apyvartą pernai augino 64% – Verslo žinios (vz.lt)

„SBA Urban“ pradeda „Vėjo miestelio“ Svencelėje statybas

Faktai 2024-05-29

Klaipėdos rajone Svencelėje, pradedamos unikalaus „SBA Urban“ projekto „Vėjo miestelis“, skirto gyvenimui ir aktyviam laisvalaikiui Kuršių marių pašonėje, statybos. Pirmojo etapo, į kurį ketinama investuoti daugiau nei 10 mln. eurų, generaliniu rangovu SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė pasirinko UAB „RNDV Statyba“.

Investicijos sieks 80 mln. Eurų

„Pradedame statyti miestelį, kokio Lietuvoje ir pasaulyje dar nebuvo. Kartu tai – viena didžiausių investicijų Pamario krašte, kuri sieks daugiau nei 80 mln. eurų. Projekto pradžios nekantriai laukė tiek vėjo bendruomenė, tiek ir visas regionas – per pirmąsias dvi savaites sulaukėme daugiau nei 200 užklausų, o pirmieji namai – jau rezervuoti. „Vėjo miestelį“ kuriame Kuršių marių pakrantėje, natūralios gamtos apsuptyje, pirmąjį etapą planuojame baigti iki kitų metų vasaros, t.y. kaitavimo ir buriavimo sezono pradžios“, – sako Arnas Bušmanas, „Vėjo miestelį“ plėtojančios „SBA Urban“ bendrovės „Urban WIND“ vadovas.

Pasak A. Bušmano, „Vėjo miestelio“ pirmasis etapas – svarbi visos, 36 hektarų teritorijos, pradžia. Visą projektą „SBA Urban“ planuoja išvystyti penkiais etapais iki 2031 m. Pirmajame etape lygiagrečiai gyvenamajai zonai bus vystoma ir viešoji infrastruktūra – parkas, sporto aikštynai, žaliosios erdvės. Antruoju etapu rinkai pasiūlyti planuojama dar 36 gyvenamuosius namus, o tolesniais etapais visiškai įgyvendinti „miesto mieste“ koncepciją: čia iškils viešbutis, bendradarbystės erdvė, kavinės, restoranai, vėliau – SPA erdvės bei prieplauka.

Projekto koncepcija ir sprendimai kurti ne vienerius metus, kartu su vėjo bendruomene. Įgyvendinus pirmąjį „Vėjo miestelį“, jo koncepciją planuojama pritaikyti ir kitoms šalims, tarp kurių Portugalija, Prancūzija, Ispanija. Todėl, pasak A. Bušmano, ir generaliniam rangovui keliami ypač aukšti reikalavimai – nuo kokybės iki tvarių sprendimų.

Nuo pirmojo etapo – gyvas ir pulsuojantis miestas

„Imamės „Vėjo miestelio“, nes net ir panašios koncepcijos projektų Lietuvoje ar pasaulyje – vienetai. Projektas – ambicingas, o plyno lauko investicija sukurs bendrą ir visiškai naują infrastruktūrą išskirtinėje Kuršių marių vietoje. Vis dėlto, mūsų komanda yra tam gerai pasiruošusi. Su „SBA Urban“ bendradarbiaujame ne pirmą kartą ir turime sukalibruotą vertybinį pamatą, vienodai aukštą standartą kokybei, o tai yra vienas iš svarbiausių sėkmės kriterijų“, – teigia UAB „RNDV Statyba“ vadovas Rolandas Kasperavičius.

Pasak RNDV atstovo, pirmojo etapo statybos darbai 4 ha teritorijoje Svencelėje – jau prasideda. Pirmiausiai bus atliekami infrastruktūros įrengimo darbai.

Pirmajame etape iškils 25 individualūs A++ klasės dviaukščiai namai, kurių plotai sieks 53-94 m2. Juos siūloma įsigyti su daline arba pilna apdaila, kaina – nuo 4 600 eur/m2. Namus jau galima rezervuoti.

Nuo pat pirmųjų etapų siekiama, kad miestelis būtų gyvas ir aktyvus visais metų laikais, todėl lygiagrečiai gyvenamajai zonai kuriamos ir bendruomenės erdvės – dalis centrinio parko su tvenkiniais, komercinėmis erdvėmis, kuriose įsikurs kavinės, parduotuvės, specializuoti vėjo ir vandens sporto prekių verslai. Taip pat pirmajame etape iškils aikštynai tenisui, padeliui, krepšiniui, buriavimo bei kaitavimo mokyklos.

Unikalus projektas – impulsas regionui

„Vėjo miestelis“ – „SBA Urban“ projektas pasauliniu mastu. Jis skirtas vėjo ir vandens sporto mėgėjams, kurie, vienijami bendrų interesų ir veiklų, čia bursis į bendruomenę, kartu pramogaus, taip pat galės dirbti ar leisti laisvalaikį. Planuojama, kad iš viso 36 ha teritorijoje iškilsiantis projektas taps Lietuvos ekstremalaus sporto entuziastų traukos centru ir išryškins regioną pasauliniame turistinių ir sportinių vietų žemėlapyje. Projektas taps ir svarbiu impulsu Pamario kraštui – nauja infrastruktūra ne tik kurs darbo vietas, bet paskatins šią vietą atrasti gyventojus ir vėjo entuziastus ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.

Darbuotojų sveikata ir saugumas: tai kokios praktikos veikia

Faktai 2024-04-16

Lietuvoje pernai buvo registruota 106 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, arba 18 % mažiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, ir 17 mirtimi pasibaigusių atvejų, arba beveik penktadaliu mažiau nei pernai, kai į namus iš darbo nesugrįžo 21 žmogus. Vis dėlto, situaciją lyginant su Vakarų Europos šalimis, ji vertintina nevienareikšmiškai ir leidžia konstatuoti, jog darbdaviai vis dar neįgyvendina pakankamai efektyvių darbuotojų saugai užtikrinti bei sveikatai išsaugoti prevencijos priemonių.

Statybų sektorius – ypač jautri ekonominės veiklos rūšis. Čia mirtinų atvejų skaičius kasmet būna didžiausias – vien 2023 m. netekome 6 darbuotojų. „Mūsų tikslas – kad būtų išvengta bet kokių nelaimingų atsitikimų darbe. Dėl to ne tik nuolat konsultuojame darbdavius, bet ir kryptingai atliekame patikrinimus bei nuosekliai skelbiame nelaimingų atsitikimų darbe statistiką. Duomenys rodo, kad daugumos mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastimis statybų sektoriuje yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (19 %), netinkamas profesinės rizikos vertinimas, netinkamas darbų organizavimas ar neatitinkančių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams darbo priemonių naudojimas (23,8 %)“, – teigia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Anot DSS skyriaus vedėjo, darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, turi pasirūpinti, jog būtų užtikrinta įmonės darbuotojų sauga ir sveikata, atliktas rizikos vertinimas, neskubama atlikti darbus tinkamai neatliepus visų galimų grėsmių sveikatai. Tačiau – tai dar ne viskas.

Ignoruoja saugos reikalavimus

Statistika rodo, kad daugiausia nelaimių statybų sektoriuje įvyksta dėl kritimo iš aukščio, o per trečdalį jų – dėl pačių darbuotojų kaltės, kai jie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų. Negana to, procentinė sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, kurie nutiko dėl pačio darbuotojo reikalavimų nesilaikymo, dalis kasmet didėja. Šiemet tokių nelaimingų atsitikimų skaičius siekė 42,9 %, 2022 m. – 31,3 %, o 2021-aisiais – 13,5 %.

„Ryškėja apmaudi tendencija – darbuotojai, sąlygojami anksčiau įgytos patirties, rizikuoja taip keldami pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Analizuodami sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, vis dažniau nustatome, kad žmogų pasamdžiusi įmonė laikėsi atsakingo požiūrio ir padarė viską, kas jai priklauso, – darbuotojas buvo tinkamai instruktuotas, aprūpintas saugos priemonėmis, tačiau tai vis tiek neapsaugojo nuo skaudžių pasekmių. Taigi viena iš svarbiausių užduočių darbdaviams šiandieniame etape – įgyvendinti tokias prevencijos priemones, kurios eliminuotų galimybę darbuotojams išmokti rizikuoti“, – teigė S. Balčiūnas.

Jo teigimu, darbdavių požiūris po truputį keičiasi – atsakingos įmonės vis dažniau taiko naujoviškas priemones, padedančias tiek naujokams, tiek senbuviams suprasti darbuotojų saugos reikalavimus ir lengviau perprasti įmonės procesus.

Dėmesys darbuotojų įtraukimui

Anot Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo, viena sritis, į kurią itin daug dėmesio kreipia atsakingos įmonės – darbuotojų įtraukimas į darbuotojų saugos ir sveikatos kultūrą. RNDV įmonių grupės, Lietuvoje vykdančios generalinės rangos ir statybos projektus, darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) tarnybos vadovės Vaidos Intės teigimu, nelaimių darbe galima išvengti užtikrinus tinkamą vidinę kultūrą ir nusibrėžus aiškias procedūras. Vienas pavyzdžių – galimų incidentų (angl. near miss) fiksavimas. Ši praktika papildo galiojančius reikalavimus tirti jau įvykusius incidentus darbe.

„Vienas svarbiausių mūsų uždavinių – kad darbuotojai nebijotų klausti ir laiku praneštų apie galimus incidentus. Tai yra vienas pagrindinių darbo saugos efektyvumo rodiklių mūsų įmonių grupėje – jo sekimui teikiame tiek pat svarbos, kiek ir jau įvykusiems incidentams bei nelaimingiems įvykiams. Darbuotojai nuolat informuojami, kodėl svarbu pranešti apie galimus incidentus, apie tai nuolat diskutuojama su vadovais, taip pat įvairias būdais puoselėjame atvirumo ir įsitraukimo kultūrą“, – teigia V. Intė.

Anot, V. Intės, svarbu ne tik kruopščiai apmokyti bei integruoti naujokus, tačiau nepamiršti ir senbuvių – jų žinių atnaujinimui reikalingi išsamūs periodiniai mokymai. Tuo tarpu už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi specialistai privalo nuolat lankytis objektuose, bendrauti su darbų vadovais ir jų komandomis.

Pranešti – kad ir paskutinę minutę

Balčiūno teigimu, siekiant sumažinti pavojų statybvietės darbuotojų sveikatai, pravartu įsitikinti, kad vienos rizikos sumažinimas nepadidins kitos. Turi būti numatyti ir tie atvejai, kai keičiasi aplinkybės, darbo sąlygos. Tam būtina nuolatinė stebėsena – ar pakanka esamų saugos priemonių, ar reikia papildomų, o galbūt visai naujų.

Anot RNDV atstovės, viena iš labiausiai pasiteisinusių praktikų užkardant pavojus darbo vietoje – paskutinės minutės rizikos vertinimas (angl. Last Minute Risk Analysis, LMRA). Tai „rutininiai“ techniniai patikrinimai – kaip pilotas ar techninės priežiūros specialistas aviacijoje prieš pat skrydį patikrina pagrindines orlaivio konstrukcijas, taip ir statybos aikštelėje prieš imantis darbo įsitikinama, ar darbo vieta saugi. V. Intės teigimu, į tokių patikrinimų naudas įmonėms nereikėtų žiūrėti pro pirštus.

LMRA vertinimas – tai saugumo klausimų rinkinys, kurį darbuotojai privalo supildyti prieš pradėdami ar tęsdami darbą. Statybų objekte veikiantys darbuotojai pažymi, ar žino, kokius darbus reikės atlikti, ar darbui skirta įranga yra tvarkinga ir saugi, ar objekte veikia pakankamas apšvietimas ir kita. Tik įsitikinę, jog visos saugumo sąlygos yra išpildytos, darbuotojai gali tęsti darbą.

„Patirtis rodo, kad toks rutininis metodas išties veikia – požiūris keičiasi, darbuotojai turi aiškias gaires tinkamai įvertinti situaciją, yra ugdomi, kaip patys gali identifikuoti grėsmes darbo vietoje, galiausiai, nebijo eiti pas vadovus ir pranešti apie įžvelgiamą riziką ar galimus incidentus. Taip darbuotojai apsaugo ne tik save, bet ir savo kolegas“, – dalinasi V. Intė.

Papildomų priemonių imasi ir gamybos sektorius

Kita vertus, „Philip Morris Lietuva“ tvarumo vadovas Ugnius Dapkūnas pažymi, kad neužtenka investuoti vien į fizines saugos priemones – jei organizacijoje vyraujanti kultūra sudaro sąlygas darbuotojams bei rangovams nesilaikyti saugos taisyklių, jie vis vien nebus saugūs.

„Norint užtikrinti maksimalią saugą, ji privalo tapti esmine įmonės kultūros dalimi ir kiekvieno darbuotojo prioritetu. Dėl to vadovaujamės elgsenos principu „Sauga yra visur“ bei į darbų saugos vystymą įtraukiame ir vadovus, ir darbuotojus. Kurdami atvirą ir įtraukią saugumo kultūrą, vykdome tokias iniciatyvas kaip „rizikų medžioklė“ ar informacines sesijas „sustok-pagalvok-veik“, skirtas vystyti neskubėjimo darbuose kultūrą“, – sako U. Dapkūnas.

Anot eksperto, dar viena veiksminga priemonė – sektinos elgsenos įtvirtinimas. Pavyzdžiui, „Philip Morris Lietuva“ vykdo geriausių saugos kultūros pavyzdžių rinkimus, kuriuose kiekvienas skyrius nominuoja kolegas už šių nuopelnus saugai. Taip pat įmonė turi saugos čempionų vystymo programą, skirtą ugdyti gamybos operatorius-technikus, kad šie gebėtų patys tobulinti savo komandų saugos gebėjimus.

Ne mažiau svarbi priemonė – nuolatinė elgsenų stebėsena ir grįžtamasis ryšys joms.

„Kiekvienas „Philip Morris Lietuva“ vykstantis susirinkimas, nepriklausomai nuo jo paskirties, yra pradedamas darbų saugos tema. Taip pat visuose organizacijos lygiuose skaitmenizavome darbų saugos rodiklius bei įdiegėme elgsenos darbe stebėjimo sistemą, kuri leidžia pranešti apie nesaugų bet kurių kolegų ar rangovų elgesį darbo vietoje ir suteikti jiems grįžtamąjį ryšį arba priešingai – pagirti tuos, kurie laikosi taisyklių. Pernai atlikome 80,000 elgsenos stebėjimų, iš jų 96 % buvo apie saugias elgsenas, o likusioms buvo suteiktas grįžtamasis ryšys, kuris padėjo užkirsti kelią nesaugių elgsenų pasikartojimui. Šalia viso to, vykdome saugos kultūros „sveikatos patikras“ – per pokalbius su darbuotojais vertiname, kaip jie supranta saugą, kaip veikia mūsų saugos sistema realybėje, prireikus, suteikiame darbuotojams papildomus mokymus“, – teigė įmonės tvarumo vadovas.

„Siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, svarbus kiekvieno mūsų atsakingas požiūris. Vien reguliavimo ir kontrolės gali neužtekti – darbuotojų saugumo ir sveikatos principai pirmiausia turi ateiti iš įmonės vidinės kultūros. Skatiname darbdavius imtis papildomų priemonių, tokių kaip paskutinės minutės rizikos vertinimas, raginame kalbėtis su savo darbuotojais apie nesaugaus darbo pasekmes, kodėl reikia laikytis nustatytų gairių, dėvėti būtinąsias saugos priemones, taip pat numatyti ir supažindinti darbuotojus su iš anksto parengtais elgesio modeliais tais atvejais, kai darbuotojas turi pagrindo manyti, kad aplinka nėra saugi dirbti, parengti gelbėjimo darbų, įvykus įvykiui (pvz. darbuotojui dėvinčiam apraišus nukritus iš aukščio ir pakibus ant kritimą sulaikančio lyno) planus, išmokyti darbuotojus taikyti planuose nurodytas priemones. Saugaus darbo kultūros idėja įmanoma tik darbuotojams ir darbdaviams kartu susitelkus“, – reziumuoja S. Balčiūnas.