statybos sektorius - RNDV

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonė „SBA Urban“ šalia Palangos, Kunigiškėse, baigia įgyvendinti projektą „Kopų slėnis“. Penkių išskirtinės architektūros namų ansamblio statybos beveik hektaro teritorijoje, pušyne vos 150 m nuo jūros, truko kiek daugiau nei metus, tačiau projektui buvo rengiamasi nelyginamai ilgiau. Nenuostabu, kad neparduoti liko jau vos du iš 65 apartamentų.

„Lietuva pajūrio turi labai nedaug, todėl į „Kopų slėnio“ projektą žiūrėjome itin atsakingai. Dirbome prie jo ne vienus metus. Norėjome apgalvoti kiekvieną aspektą, kiekvieną detalę. Kad namai taptų organiška pajūrio dalimi, skoninga ramybės oaze klientams“, – sako „Kopų slėnio“ pardavimų vadovė Skirmantė Maciulevičė.

„Kopų slėnį“ plėtoja SBA grupės NT plėtros bendrovė „SBA Urban“, sėkmingai jau įgyvendinusi per 200 tūkst. kv. m ploto komercinių, gyvenamųjų ir gamybinių erdvių projektų visoje Lietuvoje. Trijų verslo centrų slėnis „Green Hall“ Vilniuje šalia Neries, verslo centras BLC Kaune šalia SBA renovuotos Vienybės aikštės, projektai „Urban HUB“ Kaune ir Vilniuje, „Nemunaičių“ rajonas Kaune ant Nemuno kranto ir „Vėjo miestelis“ Svencelėje – tai vos keletas baigtų ar plėtojamų projektų. Visi jie yra neeiliniai, nes „SBA Urban“ visada daug dėmesio skiria architektūrinei raiškai, apgalvoja kiekvieną detalę – nuo medžiagų kokybės iki kraštovaizdžio išskirtinių sprendimų.

Vadovautasi tvarumo principais

Į prestižinio NT segmentą pajūryje SBA žengė savo komandos patirtį sustiprinusi Lietuvoje gerai žinomos architektūros studijos HEIMA kūrybinėmis pajėgomis.

„Taikėme ne teritoriją prie idėjos, o idėją prie teritorijos. Projekto ašimi tapo brandžios pušys, žaliuojančios slėnyje. Visas jas išsaugoti ir buvo vienas didžiausių iššūkių. Ilgai ieškojome sprendimų, kaip pasukti kiekvieną namą, kad jis tilptų tarp pušų. Mums pavyko – nebuvo nupjauta nė viena brandi pušis, tad „Kopų slėnio“ gyventojai turės tikrą pajūrio užuovėją, privačią, išskirtinę. Pušų šakos liečia didžiąją dalį balkonų – gamta čia nepaprastai arti“, – didžiuojasi S. Maciulevičė ir pabrėžia, kad per 60 proc. teritorijos sudaro žaliosios erdvės.

Ne mažiau dėmesio „Kopų slėnyje“ skirta stilistinei pastatų ir gamtos dermei. Vyrauja ne tik estetiškos, bet ir patvarios, pajūrio klimatui pritaikytos natūralių spalvų ir tekstūrų medžiagos.

„Pasirinkome klinkerio plytelių apdailą, vitrininius aliuminio langus, viršutinių aukštų lubas suprojektavome 4,8 metro. Iki smulkmenų apgalvojome kiekvieną projekto aspektą – kraštovaizdį, laiptines, net išmaniąsias spynas“, – pasakoja pardavimų vadovė.

„Kopų slėnis“ atitinka aukščiausius gyvenamiesiems namams keliamus tvarumo reikalavimus. Įrengti oro kondicionieriai ir rekuperacija, dujinis grindinis šildymas, saulės kolektoriai ant stogų. Šildymo ir vėsinimo kaštus taupys languose įdiegta saulės kontrolė. Yra funkcionalūs fontanėliai po dienos pajūryje pėdoms ar augintinių letenėlėms nuplauti, dviračių saugyklos, treniruokliai, vaikų žaidimo aikštelė, pajūrio kraštovaizdį gražiai papildo gausybė kruopščiai atrinktų želdinių.

„Kopų slėnį“ sudaro penki trijų aukštų A++ energinės klasės pastatai, juose – iš viso vos 65 apartamentai nuo 18 kv. m iki daugiau kaip 80 kv. m su dideliais 9 kv. m balkonais. Vidutinė 1 kv. m su visa apdaila pardavimo kaina – apie 5300 eurų. Iš 65 apartamentų neparduoti liko vos du apartamentai – 35 ir 22 kv. metrų. „SBA Urban“ į „Kopų slėnį“ investavo apie 10 mln. eurų.

Projektavimo galvosūkiai

„Sklypui jaukumo ir autentikos suteikė jame augantys brandūs medžiai, tad buvo dedamos visos pastangos jiems išsaugoti, – prisimindamas projektavimo pradžią „Kopų slėnio“ pardavimų vadovei antrina architektūros studijos HEIMA architektas Darius Steponavičius. – Aplinka ir nulėmė pagrindinius sklypo plano sprendinius – pastatai sklype išdėstyti atsižvelgiant į pušis. Pavyzdžiui, nestandartinė trikampių formų balkonų geometrija pasirinkta ne tik dėl savo išraiškingumo, bet ir dėl to, kad prie kai kurių naujų pastatų galinių fasadų būtent tokiu sprendiniu buvo galima išsaugoti medį.“

Pasak architekto, medžiai yra didžiulis privalumas ir apartamentų potencialių pirkėjų akimis – atvykę apsidairyti, jie atsiduria ne naujos statybos išvalytame sklype, o tarp daugiamečių pušų.

Viena pirmųjų architektūros studijos HEIMA komandai tekusių užduočių buvo pasiūlyti, kaip sklype esantį rekonstruotiną pastatą suderinti su keturių naujų namų ansambliu.

„Senasis pastatas jau turėjo užkoduotų tam tikrų savo bruožų, – pasakoja D. Steponavičius. – Nesiekėme, kad visi penki pastatai būtų identiški. Architektūriniais bei apdailos sprendiniais naujus namus aiškiai atskyrėme nuo senojo ir tuo pat metu kūrėme harmoningą bendrą įvaizdį.“  

Visuose „Kopų slėnio“ apartamentuose yra balkonai. Naujuosiuose pastatuose jie vienodi, tik padėtis kiekviename aukšte skirtinga. Užsakovai norėjo, kad balkonai būtų erdvūs, gilūs, architektai siekė taip juos suprojektuoti, kad kaimynas kaimynui neužgožtų saulės šviesos. „Trikampiai balkonai tarp aukštų „prasilenkia“ vienas su kitu. Taip ir balkonų plotas padidėja, ir šviesa patenka į žemiau esančius apartamentus. Balkonų geometrija – vienas iš elementų, formuojančių ansamblio architektūrą“, – sako D. Steponavičius.

Rekonstruoto pastato fasado apdailai pasirinktas tinkas, o naujiems namams – klinkerio plytelių apdaila. Plytelės klijuotos skirtingomis kryptimis, kampinės specialiai supjaustytos dar gamykloje, taip užtikrinant nepriekaištingą fasado estetiką. Elegantiškumo pastatams suteikia mansardinių apartamentų tūrinių stoglangių apšvietimas, angokraščiams apšviesti sumontuoti specialūs šviestuvai. Iš viršutinių aukštų sklindantis siauras kontroliuojamas šviesos srautas vakarais visą kompleksą apgaubia jaukia ramybe.

Pasivažinėjimai dviračiais – vis populiaresnė pramoga pajūryje, todėl „Kopų slėnio“ gyventojams įrengtos net kelios dviračių saugyklos, dvi iš jų – rekonstruotame pastate, trečia – atskirame tam skirtame lauko statinyje. Bendrojo naudojimo dviračių saugykla apsiūta vertikaliomis lamelėmis, atkartojančiomis rekonstruoto pastato laiptinių apdailos motyvą.

Dėl gruntinių vandenų ir saugomų sklypo medžių nuspręsta automobilių aikšteles „Kopų slėnyje“ išdėstyti tarp namų per visą sklypą ir iškloti ažūrinėmis trinkelėmis. „Ilgai svarstėme, kaip suformuoti sklypą, kad neužgriozdintume jo automobiliais. Bendradarbiavome su apželdinimo specialistais, kad parkavimo vietos, numatytos ties pirmųjų aukštų apartamentais, būtų atskirtos gausesniais želdiniais, suteikiančiais jaukumo“, – pasakoja D. Steponavičius.

Anot jo, puikioje gamtoje buvo visos sąlygos kurti gražią ir kokybišką pajūrio architektūrą. Tai suprato ir projekto užsakovai, ir architektai, tad po daugybės ieškojimų ir bandymų pavyko įgyvendinti itin kokybišką ir išskirtinį projektą..

Iššūkiai – profesionalų varomoji jėga

„Aukščiausia kartelė darbų kokybei, daugiau nei dešimt metų veiklos patirties, išugdytas preciziškas gebėjimas laikytis terminų ir numatyto biudžeto – tai svertai, padėję mūsų įmonei susikurti gerą reputaciją ir laimėti konkursą“, – sėkmingo bendradarbiavimo su statytoju „SBA Urban“ ištakomis dalijasi „Kopų slėnio“ generalinio rangovo UAB „RNDV Statyba“ projektų direktorius Povilas Petrauskas. Jo teigimu, į projektą buvo itin įsigilinta, o komandos patirtis leido preciziškai suplanuoti statybų etapus ir pasirengti iš anksto numatytiems iššūkiams.

„Kiekvieną atliekamą „Kopų slėnio“ darbų etapą ženklino iššūkiai, – tęsia P. Petrauskas. – Objekte gausu netipinių konstrukcinių sprendimų – pavyzdžiui, kabantys trikampiai balkonai, mansardinės erdvės, sukurtos pasitelkus tūrinius stoglangius. Plika akimi nepastebėsite ir sudėtingų, tikslių apdailos detalių, kurios šį apartamentų kompleksą daro stilingą.“

Komandai projektas tapo profesionalumo testu. Statytojas buvo reiklus detalėms, tad kiekvienas mazgas, konstrukcija buvo aptariami skirtingų šalių ir priimami tik išgryninti sprendimai, o darbai atliekami kokybiškai, įvertinant jų ilgaamžiškumą ir tvarumą. Pavyzdžiui, balkonų turėklų įrengimo sprendinių derinimas su architektais ir statytoju truko keletą mėnesių: iki smulkiausių detalių nagrinėtas dizainas ir įrengimo būdas.

„Jei į stoglangių skardinimą pažvelgtume iš arčiau, nėra nė vieno standartinio angokraščio. Kiekvienas kampas unikalus, kaip ir projekto vieta“, – pabrėžia P. Petrauskas.

Organizuoti statybų procesą visai greta jūros esančiame pušyne nebuvo lengva – ribojo sandėliavimo galimybės, dirbo daug žmonių, be to, reikėjo išsaugoti kurorto ramybę. Situaciją gelbėjo preciziškas darbų planavimas ir didelis visų organizuotumas. „Ypač atsakingai dirbome įrengdami kietąsias dangas, skirtas automobiliams. Kad nepažeistume saugomų medžių šaknų, plotą automobiliams parkuoti vietomis skaičiavome kvadratinio metro tikslumu“, – prisimena iššūkius projektų direktorius P. Petrauskas.

Apartamentų vidaus apdaila buvo atlikta pagal individualius dizaino projektus. Anot P. Petrausko, naujakurių pageidavimai buvo skirtingi, tad visiems jiems įgyvendinti reikėjo didelių resursų, papildomo planavimo, nes norėta neatsilikti nuo numatytų terminų.

„Tinkamas planavimas tapo mūsų sėkmės dalimi. Ne mažiau svarbus pasirodė komandos suformavimas, reikiamų kompetencijų ir pajėgumų numatymas, darbo sąnaudų įvertinimas. Visas projektas įgyvendintas per metus – nuo pamatų iki raktų gyventojams įteikimo, įskaitant neplanuotus pakeitimus ir apartamentų įrengimą“, – džiaugiasi ir didžiuojasi komandos darbu P. Petrauskas.

Projektų direktoriaus P. Petrausko teigimu, „Kopų slėnio“ projektas tapo UAB „RNDV Statyba“ vizitine kortele, padėjusia pelnyti pasitikėjimą ir tolesnį bendradarbiavimą su statytoju „SBA Urban“. Nuo gegužės mėnesio UAB „RNDV Statyba“ kaip generalinis rangovas dirba dar didesnės apimties, sudėtingumo ir reikšmės „SBA Urban“ plėtojamame Kuršių marių pakrantės projekte – Svencelės „Vėjo miestelyje“. „Iššūkiai yra varomoji mūsų komandos jėga, o ilgalaikė partnerystė su nekilnojamojo turto plėtotojais – įrodymas sau ir kitiems, kad galime darbus atlikti dar geriau“, – sako projektų direktorius P. Petrauskas.

Objektas: „Kopų slėnis“, Užkanavės g. 33, Palanga

Užsakovas: „Urban Wind“

Plėtotojas: „SBA Urban“

Generalinis rangovas: „RNDV Statyba“

Architektai: architektūros studija HEIMA – Tomas Vaičiulis, Darius Steponavičius, Gerda Vaitkevičiūtė, Evelina Ąžuolaitytė, Povilas Žakauskas, Povilas Daugis.

Skaitykite spaudoje:

Ankstesniame tinklaraščio įraše RNDV gamybos projektų vadovas Giedrius Grėbliūnas analizavo statybų produktyvumo sudėtingumą ir nuolatines problemas, trukdančias siekti pažangos. Šį kartą gilinamės į vieną didžiausių kliūčių – statybų efektyvumo nuostolius.

Nuostolių suvokimas statybose 

Daugeliui iš jūsų terminas „nuostoliai“ gamyboje jau pažįstamas. Tai veiklos, vykstančios projekto metu, tačiau nesukuriančios vertės. Jos gali būti tokios kaip vaikščiojimas, informacijos paieška, klaidų taisymas ar darbo klaidų taisymas. Gamybos sektoriuje, skirtingai nuo statybų, didžiulė pažanga pasiekta mažinant nuostolius. Efektyvumas padidintas iki aštuonių kartų. Gamybos sektoriui pavyko sumažinant nuostolių dalį iki vos 12 % viso darbo laiko! 

Statybų nuostolių realybė 

Deja, statybų sektoriuje situacija gerokai kitokia. Giedrius Grėbliūnas pabrėžia: „Nuostoliai paprastai sudaro net 57 % projekto trukmės. Norint geriau tai suvokti: per įprastą 10 valandų darbo dieną beveik 6 valandos skiriamos veikloms, kurios neprisideda prie galutinio rezultato.“ 

Šios veiklos apima: 

  • Informacijos paiešką dėl neaiškių specifikacijų. 
  • Laiko švaistymą taisant klaidas brėžiniuose ar laukiant atsakymų. 
  • Dažną darbo vietos keitimą ir pasirengimą naujai užduočiai. 
  • Nesuderintą skirtingų specialistų darbą, sukeliantį vėlavimus. 
  • Lėtą problemų sprendimą, kai užduotys lieka neužbaigtos ir turi būti vykdomos vėliau. 

Trumpai tariant, statybų komandos dažnai priverstos švaistyti brangų laiką užduotims, kurios tiesiogiai neprisideda prie projekto įgyvendinimo, ir tai labai kenkia produktyvumui.

Ką galima pakeisti? 

Svarbu suprasti, kad kiekvieno darbuotojo pridėtinė vertė yra ribota – per dieną galima atlikti tik tam tikrą darbų kiekį. Todėl efektyvumo didinimas nėra susijęs su darbuotojų judėjimo ar darbo greičio didinimu. Esmė – nuostolių pašalinimas. 

„Pašalinus nuostolius, galima išlaisvinti laiką ir nukreipti pastangas į vertę kuriančias veiklas. Šis pokytis yra esminis produktyvumo didinimui,“ – teigia RNDV gamybos projektų vadovas. 

Nuostolių pašalinimo poveikis 

Toliau pateikiame vizualų pavyzdį, parodantį, koks reikšmingas yra nuostolių eliminavimas. RNDV projektuose pastebėta, kad sumažinus kliūtis darbuotojams, laikas, reikalingas užduotims atlikti, gali sumažėti perpus, lyginant su tradiciniais statybų procesais, kuriuose nuostolių yra daug.

RNDV požiūris: efektyvumo matavimas ir gerinimas 

„RNDV aktyviai matuojame savo efektyvumą taikydami tokias praktikas kaip „Gemba“ patikros, kurių metu analizuojame realias operacijas objekte. Šių stebėjimų metu patvirtinome, kad nuostolių pašalinimas – nesvarbu, ar tai nereikalingi žingsniai ar nesusikalbėjimas – dramatiškai pagreitina projektų užbaigimą,“ – dalijasi Giedrius Grėbliūnas. 

Tačiau svarbu paminėti, kad tokie pokyčiai įmanomi tik tuomet, kai visos projekte dalyvaujančios šalys glaudžiai bendradarbiauja. Problemų sprendimas ankstyvoje stadijoje, darbų suderinimas tarp komandų ir optimalių sąlygų palaikymas objekte yra būtini, kad kiekvienas darbuotojas galėtų dirbti be nereikalingų trikdžių. 

Išvada 

Statybų sektorius ilgą laiką atsiliko produktyvumo srityje, palyginti su gamyba, tačiau tai neturi būti nuosprendis. Dėmesys nuostolių eliminavimui leidžia atverti reikšmingas galimybes didinti efektyvumą kiekviename projekte. 

Kitame įraše RNDV gamybos projektų vadovas Giedrius Grėbliūnas apžvelgs, kaip technologijos ir Lean metodikos gali dar labiau padėti tobulinti procesus ir mažinti nuostolius statybose. Sekite naujienas! 

Pagrindinis statybų pramonės principas, kaip uždirbti pinigus, atrodo paprastas: sukurk vertę klientui ir gauk už tai atlygį. Bet, kaip teigia RNDV gamybos projektų vadovas Giedrius Grėbliūnas: „Jei tik viskas būtų taip paprasta!“ 

„Jei kalbame apie tinkamą statybų vykdymą –  RNDV turi patirties ir žinių. Šiame straipsnyje pasidalinsiu keliomis įžvalgomis apie tai, kur slypi gero statybos proceso pagrindas“, – sako Giedrius Grėbliūnas.

Statybų sėkmės principai 

Suskirstykime statybų procesą į dvi pagrindines fazes: projektavimą ir statybą. Tai galima įsivaizduoti kaip dvi atskiras vertės dalis. Pirmoji dalis atspindi vertę, kuri atsiranda iš tikslaus ir efektyvaus projektavimo. Antra krūva – tai vertė, sukurta nepriekaištingai įgyvendinant projektą statybų metu. Jei abi fazės vykdomos tinkamai, projektas laikomas sėkmingu. Žinoma, galima įtraukti ir papildomų žingsnių, tačiau esmė lieka ta pati: sėkmė yra bendra atsakomybė visuose etapuose. 

Tradicinių statybos metodų iššūkiai 

Deja, tradiciniai projektų įgyvendinimo metodai dažnai neleidžia išnaudoti viso vertės potencialo. Pavyzdžiui, net jei projektavimo fazė praeina sklandžiai, statybų fazėje viskas gali būti priešingai. Nesusikalbėjimas, bendradarbiavimo trūkumas ir neoptimalūs procesai dažnai sukelia didelius nuostolius. Būtent čia pradeda nykti ta „vertės krūva“, kuri turėtų būti sukurta statybų metu. 

Gamybos proceso nuostoliai atsiranda, kai statybų fazė nukrypsta nuo plano – ar tai būtų vėlavimai, pakartotiniai darbai, ar prasta komandų koordinacija. Tokie neefektyvūs procesai sukelia laiko praradimus, padidina išlaidas ir galiausiai sumažina galutinio produkto kokybę. 

Statybų produktyvumo problema 

Vertės praradimo problema statybose nėra nauja. Pasak „McKinsey Global Institute“ tyrimo, statybų produktyvumas per pastaruosius dešimtmečius iš esmės nepasikeitė. Tyrime pateikta diagrama rodo bendros pridėtinės vertės kiekį per darbo valandą nuo 1947 metų pastoviomis kainomis. Iš esmės, tai atspindi produktyvumo evoliuciją – ar tiksliau, jo stagnaciją. 

Giedrius Grėbliūnas pastebi, kad nepaisant atnaujintų tyrimų, bendri rezultatai išlieka tie patys. „Taip, statybų srityje matome skirtingus produktyvumo lygius, priklausomai nuo projektų tipų. Pavyzdžiui, daugiabučių pastatų statybos yra efektyvesnės nei vienbučių namų, o pramonės objektai lenkia kelių tiesimo projektus. Jei kyla klausimas kur šioje skalėje yra laivų statybą  – štai jums atsakymas.“ 

Laivų statybos sudėtingumas 

Įdomus palyginimas – laivų statybos pramonė. Viename susijusiame tyrime produktai buvo matuojami pagal du parametrus: sudėtingumą ir vystymo laiką. Laivai, kaip ir lėktuvai bei branduolinės jėgainės, yra viršutinėje abiejų šių veiksnių skalės dalyje. 

„Laivų vystymo ciklas yra ilgas. Ir jų sudėtingumas niekuo nenusileidžia lėktuvams ar branduolinėms jėgainėms. Kai derinate tokį sudėtingumą su ilgu vystymo laiku, nesunku suprasti, kad susiduriate su dideliu iššūkiu. Per šį laiką gali atsirasti kainų kritimas, keistis personalas, prasidėti pandemija, karas ir kiti veiksniai, kurie neleidžia projekto vadovui ramiai miegoti“, pabrėžia Giedrius Grėbliūnas. 

Statybų pramonės produktyvumo problemos yra gerai žinomos – akivaizdu, kad pokyčiai yra būtini. Dabar iššūkis yra nustatyti pagrindines neefektyvumo priežastis ir rasti sprendimus joms išspręsti.  

Giedrius Grėbliūnas aptars šias strategijas kitame tinklaraščio įraše – sekite naujienas!